Už M.Macijausko kandidatūrą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo 19, o 27 parlamentarai susilaikė. Vienas biuletenis buvo sugadintas.
Po balsavimo G.Nausėda feisbuke pasveikino Seimą, patvirtinusį M.Macijauską naujuoju Valstybės kontrolės vadovu.
„Prieš teikdamas šią kandidatūrą nuodugniai susipažinau su jo patirtimi šioje institucijoje ir tikiu jo gebėjimu atsispirti politinei įtakai. Esu įsitikinęs, kad Valstybės kontrolės komanda su naujuoju vadovu sieks aukščiausių profesionalumo standartų ir pritaikys geriausias tarptautines praktikas“, – rašė prezidentas.
Kartu G.Nausėda sakė norintis padėkoti A.Dulkiui už nuoširdų ilgametį darbą stiprinant Valstybės kontrolę.
„Neabejoju, kad jis turi visas galimybes savo patirtį ir žinias pritaikyti vienoje iš svarbių viešojo gyvenimo sričių“, – teigiama šalies vadovo feisbuko įraše.
Balandžio pradžioje Seime pirmą kartą balsuojant dėl A.Dulkio atleidimo iš pareigų pasibaigus kadencijai, parlamentarai pasipriešino prezidento valiai.
Opozicijos atstovams kilo klausimų, kodėl G.Nausėda neteikia A.Dulkio kandidatūros į valstybės kontrolierius antrai kadencijai.
Jis atleistas po antro balsavimo balandžio 30 dieną.
Negalės padaryti stebuklingų darbų
Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad komitetas svarstė prezidento pateiktą nutarimo projektą dėl M.Macijausko skyrimo valstybės kontrolieriumi, susitiko su pretendentu.
Komitetas balandžio pabaigoje, dar iki balsavimo dėl A.Dulkio atleidimo iš pareigų, priėmė sprendimą nepritarti tam, o atsižvelgiant į tai – nepritarti ir M.Macijausko paskyrimui vadovauti Valstybės kontrolei.
Į kolegas iš Seimo tribūnos besikreipusi socialdemokratė Rasa Budbergytė sakė norinti pakalbėti ne apie kandidatą, o apie pačią aukščiausiąją audito instituciją.
Ji minėjo, kad kelerius metus stalčiuose dūlėja nauja Valstybės kontrolės įstatymo redakcija. Ją priėmus esą būtų galima sustiprinti institucijos nepriklausomumą ir panašiai.
„Štai, argumentas, kodėl nereikia naujos redakcijos arba ji dar gali pagulėti iki kito Seimo, kol susirinks kitas Seimas po rinkimų. Tai todėl, kad auditoriai, kurie dirba toje institucijoje susigalvojo, kad jų atlyginimai turi būti didesni negu Seimo narių“, – tvirtino R.Budbergytė.
Tai todėl, kad auditoriai, kurie dirba toje institucijoje susigalvojo, kad jų atlyginimai turi būti didesni negu Seimo narių.
Anot jos, nei senas, nei naujas, o gal net dar kitas valstybės kontrolierius nepadarys stebuklingų dalykų, kokias vizijas bepristatytų, nes viskas priklauso nuo Seimo.
Liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad klausimas dėl M.Macijausko skyrimo rodo, kad Seimas ar prezidentūra nelabai gali arba nelabai randa laiko susitarti dėl to.
Situacija jam priminė seną anekdotą, sakantį, kad baltagvardiečiai ir raudongvardiečiai diskutuodavo tik vienu – žemės klausimu.
„Tai gaunasi ir pas mus panašiai. Aš manau, kad ta diskusija, kuri vyko tarp prezidentūros ir tarp atitinkamai dabar jau buvusio valstybės kontrolieriaus ir dabartinio, kuris yra pristatytas, yra ne dalykinė diskusija, o politinis klausimas, kuris yra interpretuotas iš vienos pusės ir iš kitos pusės kitaip“, – mano jis.
Pasak K.Glavecko, paskyrus M.Macijauską valstybės kontrolieriumi būtų padarytas tik pirmas žingsnis į visos valstybės audito sistemos pertvarkymą.
„Nes esama sistema visa mums jau nebetinka. Aš manau, atsikvošėkime ir pradėkime daryti tai, kas reikalinga Lietuvai ir jos žmonėms“, – kalbėjo jis.
Seimo narys Artūras Skardžius aiškino manantis, kad M.Macijauskas, kuris greičiausiai bus paskirtas valstybės kontrolieriumi, turėtų imtis aktyvių veiksmų, nebijoti nurodymų iš prezidento institucijos, parlamento, likusių asmenų, kurie „valdo finansų, energetikos sektorius“.
Ne „juoda-balta“
Seimui iš pirmo karto neatleidus A.Dulkio iš pareigų G.Nausėda svarstė, kad prezidentūra galbūt nelabai gerai ir įtikinamai paaiškino motyvą, kodėl jis pasirinko M.Macijausko kandidatūrą į valstybės kontrolierius.
„Buvau susitikęs su keletu kandidatų ir paprašiau jų labai paprasto dalyko: pateikite, prašau, kiekvienas iš jūsų dešimties punktų programą, ką ketinate pagerinti institucijos veikloje per artimiausius penkerius metus. Iš tų kelių pateiktų programų man įdomiausia ambicingiausia pasirodė M.Macijausko programa. Dėl to aš ir pasirinkau. Ir čia nėra jokio principo „juoda-balta“. Čia yra rinkimasis iš kelių kandidatūrų to kandidato, kuris yra priimtiniausias“, – balandžio viduryje žurnalistams sakė G.Nausėda.
Iš tų kelių pateiktų programų man įdomiausia ambicingiausia pasirodė M.Macijausko programa. Dėl to aš ir pasirinkau. Ir čia nėra jokio principo „juoda-balta“.
Valstybės kontrolėje – nuo 2002 metų
M.Macijauskas 2000 metais Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo ir vadybos bakalauro laipsnį.
2007 metais Mykolo Romerio universitete baigė viešojo administravimo magistro studijas.
Valstybės kontrolėje jis dirba nuo 2002 metų. Karjerą čia jis pradėjo nuo valstybinio veiklos auditoriaus pareigų.
Vėliau dirbo vyresniuoju valstybiniu auditoriumi. Buvo Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vadovas, Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas ir direktorius.
Nuo 2016 metų M.Macijauskas yra Europos investicijų banko audito komiteto narys.
2018 metų birželį jis tapo valstybės kontrolieriaus pavaduotoju.
