Seimas antradienį spręs, ar svarstyti tai numatančias Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisas.
Mokestis, kurį moka medžiotojų būreliai, priklauso nuo teritorijos tinkamumo gyventi ir veistis gyvūnams. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai iš medžioklės plotų apmokestinimo surinkta 1,1 mln. eurų.
Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. – savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas.
Mokestis lapuočių ir mišriuose miškuose didėtų nuo 0,52 iki 1,04 euro už ha, lapuočių miške (kur tokie medžiai sudaro 25–50 proc.) – nuo 0,35 iki 0,70 euro, spygliuočių miške su nedidele lapuočių priemaiša – nuo 0,26 iki 0,52 euro.
Pakeitimais siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių.
Pasak pataisų autoriaus, Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos, pakeitus apmokestinimą, savivaldybių gaunamos lėšos turėtų padidėti. Anot jo, atlikus analizę, paaiškėjo, kad nemažai jų lėšų nepanaudoja.
„Nuogąstavimai, jog kai kurios savivaldybės pristigs lėšų vilkų naminiams gyvūnams padarytai žalai atlyginti, nepagrįsti“, – teigia parlamentaras.
Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. – savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.
Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami.
