Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti Farmacijos įstatymo pataisas dėl farmakotechnikų likimo: už balsavo 73 Seimo nariai, 23 – prieš, o susilaikė 18.
Valdantieji siūlė pataisas svarstyto skubos tvarka, tačiau „valstietė“ Agnė Širinskienė pagrasino kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar toks sprendimas būtų teisėtas.
„Norite rizikuoti, bandykite“, – teigė parlamentarė.
Visgi Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis informavo, kad pataisų svarstymas bus paskubintas įtraukiant jas į artimiausią Sveikatos reikalų posėdžio darbotvarkę.
Jeigu pakeitimus Seimas priims, vaistininko padėjėjai teikti farmacines paslaugas, parduoti ar išduoti vaistinius preparatus ir vaistinėje pagal gydytojų receptus gaminti vaistus iki 2026-ųjų sausio galėtų be vaistininkų priežiūros.
Tam Seimas turi atšaukti ankstesnį, dar 2012 metais priimtą sprendimą sugriežtinti vaistinių veiklą. Iš pradžių buvo numatyta, kad nuo 2016 metų vaistinėse darbo valandomis privalės dirbti ne mažiau kaip vieno vaistininko prižiūrimi farmakotechnikai, paskui terminas buvo nukeltas iki 2021 metų.
Pataisas prailginti šį terminą dar penkerius metus teikiantis konservatorius Antanas Matulas sako, kad iki šiol valstybė nesudarė sąlygų ir galimybių farmakotechnikams persikvalifikuoti į vaistininkus. Anot jo, farmakotechnikų veiklą vaistininkai gali prižiūrėti ir nuotoliniu būdu.
Prieš beveik 10 metų sprendimas nebeleisti vaistinėse be nuolatinės vaistininko priežiūros dirbti farmakotechnikams buvo priimtas siekiant suderinti Lietuvoje galiojančią tvarką su Europos Sąjungos direktyva.
Kauno kolegijos Farmacijos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas neseniai Seimo Sveikatos reikalų komitete skaičiavo, kad dabar vaistinėse dirba 898 farmakotechnikai, o iš viso vaistininkų padėjėjų sąraše jų yra 1234.
