Pertvarkai priešinasi dalis politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų, jie ketvirtadienį ryte prie Seimo rengia piketą.
Jeigu parlamentarai priėmimo metu palaikys reformą numatantį įstatymo projektą, greta centro direktoriaus atsiras kolegialus valdymo organas – taryba.
„Tarybos atsiradimo tikslas yra, kad ir valdysena centro sustiprėtų, būtų aiškiau, kryptingiau atliekami istoriniai tyrimai, (...) norėtųsi, kad pagaliau spręstųsi ilgalaikės problemos. Nuo 2021 metų matome direktoriaus pasikeitimo epizodus: netolygų finansavimą, aktyvumo trūkumą“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Tarybą sudarytų iš viso 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.
Į šį valdymo organą įeitų keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pateikti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos, kitam – ekonomikos, trečiam – teisės, o ketvirtajam – vadybos studijų krypties studijas.
Taip pat tarybą sudarytų LGGRTC pateiktas narys, juos deleguotų ir Lietuvos istorijos institutas, Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.
„Buvo daug diskusijų, daug kompromisų, o tai rodo viena – centro tikrai reikia ir jo veikla turi būti sustiprinta. (...) Šiandien centro reikšmingumas yra išaugęs, dėl to ir skiriame tiek daug laiko diskusijoms, tiek daug laiko įstatymo rengimui ir, tikiuosi, adekvačiam finansavimui“, – teigė P. Kuzmickienė.
Įstatymo projekte nurodoma, kad centras yra įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų, Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
Iš pradžių buvo svarstyta keisti ir centro pavadinimą, tačiau šios idėjos atsisakyta.
Jei Seimas pritars įstatymui, jis įsigalios nuo spalio 1 dienos.
