Parlamento opozicinių frakcijų atstovų pateiktame nutarimo dėl Seimo laikinosios tyrimų komisijos sudarymo projekte nurodyta, kad to siekiama įvertinus viešojoje erdvėje paskleistą informaciją apie tai, jog A.Bilotaitės vadovaujama Vidaus reikalų ministerija (VRM) galimai netinkamai, nesivadovaudama teisės aktuose nustatyta tvarka dėl VST pareigūnų pasitelkimo, organizavo jai pavaldžių viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų darbą.
Aiškinta, kad iš pareigų dėl galimo mobingo bei grasinimo būti sunaikintu pasitraukęs buvęs VST vadas Ričardas Pocius paviešino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. prie Seimo kilusių riaušių metu nuspręsta neįvesti specialaus plano „Vėtra“, kurį paskelbus VST įsilieja ir perima valdymą, tačiau VST pareigūnai buvo pasitelkti be plano paskelbimo, kas suponuoja, kad riaušių malšinimo veiksmai buvo atliekami nesant tam teisinio pagrindo.
Pažymėta, kad nustatyta tvarka ministras priima ir pasirašo įsakymus, o VST pareigūnai vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda atlikti vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas pagal VST pareigūnų pasitelkimo tvarką, kai jiems konkrečias užduotis nustato VRM ministras.
„VST pajėgos gali būti siunčiamos likviduoti ypatingos situacijos tik esant VRM ministro įsakymu, kurio galimai po 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie Lietuvos Respublikos Seimo virtusio riaušėmis, kai ypatingai situacijai likviduoti buvo pasitelkti VST pareigūnai, nebuvo įforminto raštu“, – teigiama Seimo nutarimo projekte.
-
Seime – S.Skvernelio ir A.Bilotaitės susikirtimas: kilo balsai, ministrė akivaizdžiai susinervino
-
A.Bilotaitei – skaudūs S.Skvernelio kirčiai: nesuvaldė riaušių, o dabar į politiką velia policiją
-
Skandalo sūkuryje – akys į antiriaušinį planą: ko siekia A.Bilotaitė?
-
A.Bilotaitės laikysena ir vėl šluba: kaip atrodo iš vėžių išmušama ministrė?
Vėl skriejo replikos
Seimo nutarimo projektą pristatęs demokratas Domas Griškevičius sakė, kad riaušių prie Seimo ir krizės po R.Pociaus atleidimo istorijos suvaldymas kelia daug klausimų.
Anot jo, akivaizdu, kad iniciatyvos dėl laikinosios tyrimo komisijos galbūt nebūtų buvę, jeigu A.Bilotaitė prieš porą savaičių būtų atsakiusi į visus opozicijos iškeltus klausimus.
„Deja, į klausimus ne tai, kad nebuvo atsakyta, bet klausimų kilo dar daugiau. Tas sprendimas, kuris yra šiandien svarstomas, būtent galbūt dėl to ir atsirado, kaip buvo elgiamasi ir komentuojama ta situacija to susitikimo metu“, – kalbėjo parlamentaras.
Atsakydamas į kritiką, esą toks formatas išsiaiškinti rūpimus klausimus galbūt yra netinkamas, galima pasitelkti Seimo komitetus, D.Griškevičius aiškino, kad iki šiol tai nebuvo padaryta.
Jis mano, kad A.Bilotaitė ir valdantieji labiausiai turėtų būti suinteresuoti pateikti rūpimus atsakymus ir galbūt uždaryti šią temą, kurios eskalavimas valstybei nieko gero neduoda.
„Bet pabrėžiu, kad slėpimasis ir nenoras atsakyti į tuos klausimus iškelia dar daugiau papildomų klausimų“, – pažymėjo D.Griškevičius.
Parlamentarė Agnė Širinskienė mano, kad vien tai, jog šiandien kalbame apie vidaus reikalų ministrės veiklos tyrimo klausimą, yra jos fiasko.
Seimo narys Artūras Skardžius teigė, kad jam nesuprantama, kai tokiu sudėtingu metu – vykstant karui Ukrainoje, hibridinėms provokacijoms iš kaimyninės valstybės – valdantieji, užsižaidę partiniais žaidimais, „į tokį atsakingą postą deleguoja kad ir tituluotą gražuolę, tačiau neišmanančią šioje srityje ir neturinčią jokios patirties savo partietę“.
Jis klausė, ar tai nėra nacionalinio saugumo, ne tik parlamentinio tyrimo reikalas.
Iš Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkaujančio Pauliaus Saudargo jis išgirdo raginimą gerbti kolegas ir neperžengti etikos normų.
Pirmasis parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma klausė, ar rašant klausimus susipažinta su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto turima medžiaga po atlikto tyrimo dėl riaušių prie parlamento rūmų.
„Panašu, kad neskaitėte tos medžiagos, nes būtumėte ten atsakymus į daugelį jūsų formuojamų klausimų suradęs“, – sakė konservatorių atstovas.
Taip pat J.Razma klausė, ar kai kuriuos klausimus opozicijos atstovai sugalvojo patys, ar to paprašė įtariamųjų riaušių byloje advokatai arba patys įtariamieji.
D.Griškevičius atsakė, kad po nutarimo projektu pasirašė ir klausimus kelia 57 parlamentarai. O blogų klausimų, kaip teigė, nėra.
Penki klausimai
Laikinąją tyrimo komisiją norima įpareigoti nustatyti, ar 2021 metų neramumų prie Seimo metu buvo naudotas riaušių malšinimo planas? Jei taip, koks?
Ar buvo duotas įsakymas aktyvuoti masiniams neramumams malšinti ir viešajai tvarkai atkurti skirtą planą „Vėtra“? Jei taip, kas šį įsakymą davė ir kada? Ar įsakymas buvo įformintas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus?
Kas, kada ir kokiu tikslu 2021 metų rugpjūčio 10 dieną inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo riaušių organizavimo? Kodėl 2021 metų rugpjūčio 10 dieną pradėjus minėtą ikiteisminį tyrimą teritorinės policijos įstaigos, kurios veiklos teritorijoje prasidėjo riaušės, viršininkas nedelsdamas nepriėmė įsakymo pradėti operaciją „Vėtra“? Kas, kuris pareigūnas ar jų grupė (Vilniaus AVPK viršininkas, Policijos generalinis komisaras, vidaus reikalų ministrė, Seimo Pirmininkė ar kt.), kada priėmė sprendimą neaktyvuoti plano „Vėtra“? Kas vadovavo statutinių pareigūnų veiksmams 2021 metų rugpjūčio 10 dieną? Kokios konkrečios užduotys buvo skirtos pareigūnams ir kas jas skyrė? Ar minėtas riaušių malšinimas buvo vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus?
Taip pat opoziciją domina tai, jei 2021 metų rugpjūčio 10 dieną VST pareigūnai pasitelkti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu atlikti kitoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms pavestas funkcijas, ar tai padaryta pagal VST pareigūnų pasitelkimo tvarką, kai jiems konkrečias užduotis nustato vidaus reikalų ministras? Ar buvo pasirašytas toks ministro įsakymas ir kokios konkrečios užduotys buvo skirtos VST pareigūnams? Kas buvo paskirtas atsakingas už užduočių vykdymą, jei VST pareigūnai buvo pasitelkti padėti policijos pareigūnams? Kas vadovavo pasitelkimo operacijai? Kiek kartų nuo 2020 metų gruodžio mėnesio iki 2022 metų spalio mėnesio VRM ar kita vidaus reikalų statutinė įstaiga raštu su prašymu pasitelkti VST pareigūnus kreipėsi į VST? Kiek kartų VST raštu atsisakė skirti savo pareigūnus į pagalba kitos statutinėms įstaigos? Ar A.Bilotaitė yra priėmusi įsakymą dėl VST pareigūnų pasitelkimo į pagalbą kitoms statutinėms įstaigoms, kai VST buvo atsisakiusi šią pagalbą teikti? Jei taip kiek kartų ir kokioms užduotims vykdyti?
Dar vienas keliamas klausimas – ar A.Bilotaitė reikalavo R.Pociaus atsistatydinti iš pareigų, nuolat ji tikrino, elgėsi nepagarbiai, sukurdama darbui nemalonią psichologinę aplinką ir socialiai nesaugias darbo sąlygas bei baimes dėl galimybės netekti užtarnautų socialinių garantijų?
Generolo ir ministrės susikirtimas
R.Pocius iš VST vadovo pareigų atleistas spalio pabaigoje. Vyriausybė tai padarė šalių susitarimu.
Jis teigė patyręs spaudimą išeiti iš darbo, o nepasitenkinimas juo esą atsiradęs po pernai rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių.
R.Pocius interviu naujienų portalui „Delfi“ pareiškė, kad su juo buvo susidorota ir apkaltino ministrę A.Bilotaitę nekompetencija.
Jo teigimu, per riaušes prie Seimo ji delsė priimti sprendimus, neįvedė plano „Vėtra“, būtino malšinant riaušes.
Pasak generolo, po šio įvykio santykiai su ministre tapo įtempti, jis ne kartą sulaukė raginimų trauktis.
A.Bilotaitė tvirtino, kad generolas melavo apie savo susitikimus, neatvykdavo į pasitarimus.
Ji užsiminė ir apie politikus, kurie galėjo mėginti kištis į riaušių suvaldymo procesus.
