„Įvardiju, kad tikrai Seime trūks balsų priimti šitą įstatymą, todėl frakcijos vardu prašau išbraukti šį klausimą iš darbotvarkės. Manau, kad artėjantys prezidento rinkimai trukdo įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Taip pat nėra Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris nespėjo šio klausimo išnagrinėti“, – kalbėjo P.Gražulis.
Jo prašymą Seimas patvirtino balsavimu. Už tai, kad klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 6 parlamentarai.
Vienintelis prieš klausimo atidėjimą nubalsavęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis netrukus taip pat pareiškė suklydęs ir paprašė jo balsą įskaityti, kaip balsavusio „už“.
Liberalas Eligijus Masiulis tikino, kad „tvarkiečiai“ klausimą išimti pareikalavo dėl to, kad ne visi koalicijos nariai susirinko į posėdį.
Tikrai Seime trūks balsų priimti šitą įstatymą, todėl frakcijos vardu prašau išimti šį klausimą iš darbotvarkės, – paprašė P.Gražulis.
„Kyla labai rimtas klausimas, dėl ko yra sukviesta neeilinė Seimo sesija. Ir kitas dalykas, kad aš manau, jog P.Gražulis vakar baliuje susiskaičiavo valdančiajai koalicijai priklausančius balsus ir labai aiškiai suprato, kad valios nėra pačioje daugumoje“, – teigė jis.
Reikėjo 94 balsų
Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, reikėjo, kad už tai balsuotų 94 Seimo nariai. Valdančioji koalicija buvo sutarusi Konstitucijos pataisas palaikyti, tačiau vien jų balsų tam nebūtų pakakę, o opozicija laikėsi nuostatos balsuoti prieš.
Konservatorių frakcija ketvirtadienį ryte pranešė nusprendusi, kad jos nariams privalomas balsavimas prieš Konstitucijos pataisą.
Konservatoriai vadovaujasi argumentu, kad Strasbūro teismas nieko nepasakė apie draudimą kandidatuoti į prezidentus.
„Neproporcingumas nustatytas tik parlamento rinkimų atžvilgiu. Todėl pateiktos Konstitucijos pataisos yra „supaksintos“, pritaikytos konkrečiam žmogui, o ne esmei“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė konservatorė Rasa Juknevičienė.
R.Paksas į šiuos rinkimus nebespės
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas tikina, kad į šiuos prezidento rinkimus R.Paksas jau nebespės. Jei ketvirtadienį Seimas būtų priėmęs Konstitucijos pataisas, jos būtų įsigaliojusios tik vasario 23 dieną. Tuomet parašams surinkti R.Paksas būtų turėjęs aštuonias dienas. Dabar suspėti į šių metų prezidento rinkimų traukinį P.Paksui nebeliko jokių šansų.
„Galimybė dalyvauti išlieka, bet tik ne šiuose rinkimuose“, – teigė jis.
Galimybė dalyvauti išlieka, bet tik ne šiuose rinkimuose, – teigė J.Sabatauskas.
Seimo narys sakė nustebęs, kad „Tvarka ir teisingumas“ paprašė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau vėliau suprato, kodėl jie pasielgė būtent taip.
„Jei šiandien trūktų nors vieno balso, tai kitas bandymas galėtų būti tik po metų, bet tada reikėtų viską vėl daryti nuo pradžių – iniciatyvos, svarstymo, pirmo balsavimo, antro balsavimo. Dabar antras balsavimas gali įvykti kad ir pavasarį. Tai pragmatiškas ėjimas susiskaičiavus balsus. Kelių balsų kolegoms pritrūko“, – aiškino, kodėl „tvarkiečiai“ nerizikavo, J.Sabatauskas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko nuomone, EŽTT sprendimą Lietuvai vis tiek reikės įvykdyti. Tiesa, jis kol kas neprognozuoja, kad to nepadarius Lietuvai galėtų būti taikomos kokios nors sankcijos.
„Šiuo atveju baudos nemanau, kad būtų, todėl, kad iš esmės procedūra pradėta. Liko vienas paskutinis balsavimas“, – teigė jis.
Apkalta vyko prieš dešimtmetį
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną.
R.Paksas prezidento pareigų neteko prieš dešimtmetį – 2004 metų balandžio 6 d. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Už tai balsavimo dėl Konstitucijos pataisų išvakarėse jis per televiziją atsiprašė tautos.
Lietuvos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad sulaužęs priesaiką asmuo niekada nebegali eiti su ja susijusių pareigų. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
