Norint atstatydinti ministrą, reikia, kad tam pritartų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Seimui antradienį teko sudaryti dvi redakcines komisijas, kurios sprendė, pritarti ar nepritarti ministro atsakymams į interpeliacijos organizatorių klausimus. Pasidalinus balsams pirmoji sprendimo nepriėmė, o antroji parengė Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti aplinkos ministro atsakymams.
Vėliau nutarimui su tokia formuluote Seimas pritarė, tai reiškia, kad K.Navickas išsaugojo postą.
Už tokį nutarimo projektą balsavo 65 parlamentarai, 34 buvo prieš, 11 susilaikė.
Interpeliaciją vadino kerštu už urėdijas
„Valstietis“ Tomas Tomilinas svarstant interpeliaciją teigė, kad reikia džiaugtis, kad turime tokį nelankstų, „žaliąjį“ ministrą. Jis prašė nepritarti nutarimui, kuriuo siūloma K.Navicką atleisti.
Konservatorius Jurgis Razma tikino, kad akivaizdu, jog K.Navickui pareigos per sunkios, o lyderystę pokyčiams demonstruoja Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, bet ne ministras. J.Razma pasvarstė, kad K.Mažeika galbūt būtų geresnis ministras.
Pats K.Mažeika Seime spėjo, kad interpeliacija – socialdemokratų kerštas už urėdijas, kuriose, anot jo, dirbo daugiausiai socialdemokratų. Jis J.Olekui priminė „auksinių šaukštų“ istoriją. „Jaučiamas galbūt kažkoks asmeninis, vidinis ar partinis pyktis“, – įvertino jis. „Valstietis“ siūlė nepasiduoti intrigoms ir pabrėžė, kad K.Navickas atėjęs į pareigas ministerijoje rado daug netvarkos, todėl dar laukia nemažai darbų.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas K.Mažeikai replikavo, kad dabar interpeliacija vyksta K.Navickui, o ne tam, kas surengė interpeliaciją – J.Olekui.
„Interpeliacija tikrai įdomus procesas. Galiu drąsiai pasakyti: kiek yra padaryta per pusantrų metų, kai kurie dalykai teigiamai nustebino ir mane patį“, – Seimo nariams teigė pats ministras.
Kaltinimų lyderystės nebuvimu K.Navickas teigė negalintis priimti, nes pokyčių įgyvendinti daug.
„Valstybei būtų neatsakinga keisti arklius brastos viduryje“, – apie interpeliaciją kalbėjo jis ir ironiškai pastebėjo, kad LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas pretenduoja būti biologinės įvairovės specialistu, todėl ateityje gal bus galima dirbti kartu.
Taip jis atsakė į vieną svarbiausių LSDP frakcijos keliamų klausimų – buvusios ministro darbotvarkės – „Baltijos aplinkos forumo“ 2016–2023 metais vykdomą daugiau nei 4 mln. eurų vertės projektas dėl nykstančių paukščių – meldinių nendrinukių – apsaugos.
Pats J.Olekas sakė, kad po ministro kalbų aišku, kad kilusios abejonės neišsklaidytos.
A.Sysas: net prezidentė sau kritiškesnė
Konservatorius Paulius Saudargas K.Navicko klausė, kad Lietuva jau akligatvyje, nes neinvestavo į pirminį rūšiavimą, todėl dabar yra vienintelė išeitis – deginti atliekas.
Ministras sakė, jog deginimo nė viena valstybė neišvengė. „Dėl mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių. Jų veikimas ir pasiekiami rezultatai ne tokie, dėl ko reikėjo investuoti lėšas“, – sakė jis. Ministro teigimu, greitu metu ministerija ketina parengti atliekų tvarkymo planą. K.Navicko teigimu, Lietuvai reikia nuspręsti, kuriuos sąvartynus išlaikysime, o kur bus dedamos kitos atliekos.
Eugenijus Gentvilas priminė, kad ministras, „Lietuvos energijos“ vadovas sutarė, jog didžioji dalis šiukšlių turėtų būti deginamos Kaune. Tai, anot ministro, pasiūlė pati „Lietuvos energija.“
Klausiamas dėl urėdų, K.Navickas stebėjosi, kad personalo valdymo klausimai svarstomi Seimo salėje. „Į personalo klausimus nesikišu, man svarbiausi rezultatai“, – konservatoriui Antanui Matului atsakė jis. K.Navickas pabrėžė, kad iš urėdijų niekas nebuvo atleistas, visi išėjo savo noru, nesutikę pereiti į naują įstaigą.
Socialdemokratas Algirdas Sysas palygino K.Navicko atsakymus su prezidentės metiniu pranešimu ir pastebėjo, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė jame sau buvo gerokai kritiškesnė.
Klausiamas, kaip urėdijų reforma paveikė medienos rinkos situaciją, konservatoriui Jurgiui Razmai K.Navickas atsakė, kad kainą lėmė blogos klimatinės sąlygos visame regione praeitą rudenį, tai turėjo poveikį ir biokuro kainoms.
Interpeliaciją susiejo su tyrimu dėl dingusios medienos
Kalbėdamas Seimo nariams K.Navickas sakė, kad LSDP interpeliacija jam siejasi su tyrimu, kuris vykdomas Alytuje dėl dingusios medienos.
„Alytaus padalinyje patikrinimas pradėtas gavus signalą apie galimai neteisėtą veiklą. Patikrinimo metu užfiksuoti reikšmingi neatitikimai tarp nukirstos ir oficialiai pajamuotos medienos kiekių. Daugiau informacijos įmonė atskleis pabaigus tyrimą. Man tikrai labai nemalonu apie tai kalbėti, tačiau mano interpeliacijos ir šio tyrimo pradžios sutapimas kelia daug klausimų“, – Seimui pareiškė jis.
Ministras pridūrė manantis, kad tai – tikrai ne sutapimas, todėl jo pareiga yra viešinti.
Kaip primena BNS, Valstybinė miškų urėdija skelbė, jog nustačius neatitikimus tarp nukirstos ir oficialiai pajamuotos medienos kiekių Alytaus padalinyje nuo gegužės 28 dienos nuo pareigų nušalinti laikinai padalinio vadovo pareigas ėjęs miško apsaugos ir želdinimo inžinierius Egidijus Mensevičius bei dar du darbuotojai.
Dėl galimo piktnaudžiavimo ir neteisėtos veiklos Valstybinių miškų urėdijoje sudaryta komisija ir pradėtas vidinis tyrimas. Urėdijos atstovė Vilija Railaitė BNS antradienį teigė, jog kol kas daugiau informacijos neteikiama, kol nebus atliktas tyrimas.
Ministras taip pat teigė, kad po miškų reformos skiriant šešiolikos regioninių padalinių vadovus sulaukė ne vieno nusistebėjimo, kad nesikonsultuoja su vietos politikais.
Nuo klausimų, susijusių su buvusia darboviete, sako nusišalinęs
LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas Seimo posėdyje kalbėjo, kad iš ministro gauti atsakymai netenkina: „Baltais siūlais ir tam tikru akių pamuilinimu bandoma suklaidinti Seimo narius.“
„Atsakymų tekstas prasideda ode „Baltijos aplinkos forumui“, ponas ministre, mylite savo kūdikį, nes turbūt neša nemažą naudą. Taip, kaip jūs rašote atsakymuose, jūs išsisukote nuo pasirašymų kai kurių dokumentų, pakišdami kolegą Bronių Markauską (buvęs žemės ūkio ministras – aut.)“, – kalbėjo J.Olekas.
Opozicijos klausiamas apie tai, kokie santykiai su buvusia darboviete – VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, ministras teigė, kad yra neteisingai kaltinamas šios įstaigos protegavimu.
„Dirbdamas aplinkos ministru esu nusišalinęs nuo bet kokių sprendimų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su buvusia darboviete“, – teigė jis. ministras pridūrė, kad ryšį yra deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), tuo metu įstatymas nenumato veiklos apribojimų organizacijai, jei ją palikęs asmuo tampa politiku.
Anot K.Navicko, „Baltijos aplinkos forumas“ jam tapus ministru nėra dalyvavęs jokiame Aplinkos ministerijos konkurse, tačiau dalyvauja Europos Komisijos tiesiogiai įgyvendinamoje LIFE programoje, kurios paraiškas vertina ir finansavimą skiria pati Komisija.
Atsakymuose jis pripažino, kad buvusio aplinkos viceministro Mindaugo Gudo žmona yra buvusi minėtos VšĮ darbuotoja, o tai jis buvo deklaravęs.
Žiniasklaidoje minėtas „Baltijos aplinkos forumo“ 2016–2023 metais vykdomas daugiau nei 4 mln. eurų vertės projektas dėl nykstančių paukščių – meldinių nendrinukių – apsaugos, ministro teigimu, yra finansuojamas Europos Komisijai (EK) atrinkus šį projektą ir skyrus finansavimą.
„Projektu siekiama pašalinti priežastis, dėl kurių nyksta meldinės nendrinukės buveinės, t. y. šlapynės turi būti laiku šienaujamos, neleidžiama joms užaugti krūmais. Tam, kad iš šlapynių pašalinta biomasė įgautų ekonominę vertę, ji turi būti perdirbta į tam tikrą produktą, pavyzdžiui, į kuro ar pakratų gyvuliams granules. Todėl projekte numatytas biomasės perdirbimo cechas“, – aiškina ministras.
Vadinamuosiuose LIFE projektuose EK finansuoja iki 60 proc. tinkamų išlaidų.
„O anksčiau pradėti įgyvendinti „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosauginiai projektai, patvirtinti Europos Komisijos, niekaip nėra susiję su mano, kaip aplinkos ministro, dabartine veikla ir funkcijomis“, – teigė K.Navickas.
Tačiau J.Olekas Seimo posėdyje teigė, kad K.Navickas gudriai išlaviravo ir ne pats pasirašė dokumentus, kurie buvo palankūs „Baltijos aplinkos forumui“.
„Vilniaus energijos“ atliekų perdirbimo gamyklai Aplinkos ministerija yra skyrusi daug lėšų, tuo metu premjeras šį projektą yra pavadinęs neskaidriu ir korupciniu.
Interpeliacijos autorių klausiamas, kas turės prisiimti atsakomybę, jei projektas nebus realizuotas, K.Navickas teigė, kad projektai dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių pripažinimo valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektais priimti dar iki jo tapimo ministru. Anot jo, pagal tvarką, finansavimas Vilniaus kogeneracinės jėgainės skirtas tik jį įvertinus nepriklausomiems JASPERS ekspertams. „Man nebuvo teisinio pagrindo nepritarti finansavimo iš ES Sanglaudos fondo skyrimui“, – pabrėžė jis.
Ministro taip pat teirautasi, kodėl pernai atsisakyta 600 neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių paslaugų, ministras sakė, kad tai inicijavo Teisingumo ministerija, nes jai pasirodė nelogiška, kad visuomenininkai turi pareigūnams prilygstančius įgaliojimus. Ministras atsakė, kad su tuo tenka sutikti ir būtent tokia yra teismų praktika. Tačiau jis kategoriškai nesutiko, kad gyvosios gamtos apsauga dėl to nevyksta, nes dirba aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai.
Klausiamas, ką padarė, kad pažabotų fiktyvaus pakuočių atliekų sutvarkymo problemą, kai jos „sutvarkomos“ tik popieriuje. Ministras vardijo, kad padaryta esą daug: baigiama kontroliuojančių institucijų pertvarka, įsteigta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema, tobulinamas teisinis reglamentavimas ir t.t.
K.Navickas taip pat atmetė priekaištus dėl jo vadybos ar kompetencijos stygiaus – esą kai kurios Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos ilgą laiką neturėjo vadovų.
Klausiamas apie atlyginimus urėdams, ministras tvirtino, kad girininkų atlyginimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1157 eurai neatskaičius mokesčių.
„Darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas vykdomas dviem etapais. Pirmuoju etapu įmonė pakėlė mažiausiai uždirbantiems miškininkams specialistams atlyginimus. Nuo šių metų birželio 1 dienos vidutinis girininko atlyginimas per mėnesį bus 1197 eurų iki mokesčių. Antruoju etapu numatyta sukurti bendrą darbo apmokėjimo sistemą, kuri turėtų įsigalioti kitų metų pradžioje“, – nurodo ministras.
Pasak K.Navicko, nuo šių metų birželio nustatytas didesnis atlygis už darbą 470 urėdijų specialistų.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienio rytą vylėsi, kad interpeliaciją ministras atlaikys.
„Ministras daug padarė sprendžiant įsisenėjusias ir skaudžias problemas. Interpeliacijoje keliamuose klausimuose įžvelgiu tam tikrą savotišką bandymą pakerštauti už urėdijų reformą, be to, reiškiami priekaištai už tuos sprendimus, kuriuos padarė praėjusi Vyriausybė“, – LRT radijui kalbėjo S. Skvernelis.
15min praėjusią savaitę S.Skvernelis sakė, kad interpeliacija taps puikia proga ministrui išgirsti kritiką, kurios K.Navickui premjeras pripažino turintis ir pats.
„Interpeliaciją vertinu kaip puikią progą ministrui Seime atsakyti į parlamentarų klausimus ir išgirsti konstruktyvią kritiką. Ministrui tenka kuruoti pakankamai sudėtingą sritį, įvykdyta Miškų urėdijų reforma, vyksta Regioninių aplinkos apsaugos departamentų sujungimas, kiti svarbūs procesai. Kaip premjeras, visiems savo ministrams turiu pastabų, taip pat visus galiu pagirti, bet tai mano, kaip ministro pirmininko, sprendimai. Opozicijos noras rengti interpeliacijas yra visiškai suprantamas, tokią teisę jiems numato Konstitucija“, – komentare 15min teigė S.Skvernelis.
