Anot pakeitimo autorės, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės, parduotuvės dėl to galėtų apsispręsti pačios, o viešoji įstaiga „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) turėtų užtikrinti, kad kiekvienoje kaimo seniūnijoje veiktų bent vienas taromatas.
Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Už jas balsavo 55 Seimo nariai, pieš – 4, o susilaikė 32.
Parduotuvės galėtų nepriimti pakuočių, jeigu iki 150 metrų atstumu mieste, ir iki 500 metrų – kaime pakuotes surinktų kita parduotuvė. Tokiu atveju gerai matomoje vietoje būtų skelbiama apie artimiausią jų priėmimo vietą.
Aplinkos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas mano, kad nauja tvarka gali išauginti kainas, o V.Vingrienė tikino, kad prekės nebrangs, nes USAD turi galimybių savo lėšomis statyti taromatus.
Socialdarbiečiui Artūrui Skardžiui priekaištaujant, kad dabar užstato versle dirba tik „viena monopolininkas, nėra jokios jo kontrolės sistemos“, V.Vingrienė pareiškė, kad nauja tvarka paskatins į rinką ateiti mažus taromatus siūlančias įmones.
V.Vingrienės teigimu, Seimas iki vasaros turėtų apsispręsti dėl jos siūlymo išplėsti užstato sistemą, priimant daugiau stiklo ir plastiko taros, o tai padidintų surenkamų pakuočių srautus.
Taromatai Lietuvoje pradėjo veikti 2016 metų vasarį. Pernai grąžintas rekordinis gėrimų pakuočių skaičius – 581,6 mln. vienetų, arba 8 proc. (43 mln. vienetų) daugiau nei 2017-aisiais.
