Pataisas pateikusio konservatoriaus užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio teigimu, baudžiamoji atsakomybė atbaidys miestų sienas bjaurojančius piešėjus, o pataisai prieštaravę parlamentarai abejojo, ar baudžiamoji atsakomybė adekvati už tokius prasižengimus.
Seimo Krikščionių frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad tokios pataisos brangiai kainuoti gali jaunuoliams, kurie, paauglystėje įkliuvę už „graffiti“, vėliau negalėtų daryti teisininko karjeros, nes turėtų teistumą.
„Surašyt į Baudžiamąjį kodeksą visas terliones nėra prasmės“, – sakė „darbiečių“ seniūnas Vytautas Gapšys .
Pataisoms ketvirtadienio vakarą pritarta 33 parlamentarams balsavus už, 3 – prieš, 14 susilaikius. Pataisas toliau svarstys parlamentiniai komitetai.
Pagal siūlomas pataisas, tas, kas sugadino kultūros paveldo objektą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas sugadino svetimą turtą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus ant fasadų, transporto priemonių, viešųjų kelių ar gatvių įrengimų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šiuo metu už nelegalius piešinius, jei jie kvalifikuojami kaip tyčinis turto sugadinimas, nepadarius nukentėjusiam didesnės žalos nei 130 litų, taikoma administracinė atsakomybė.
A. Ažubalis pataisas grindžia tuo, kad teisinės atsakomybės sugriežtinimas, kai kurių dabar administracinės teisės pažeidimais laikomų veikų perkvalifikavimas į baudžiamuosius nusižengimus, atvejų, kai yra padaroma žala kultūros paveldo objektams, išskyrimas, atliks prevencinę funkciją ir sumažins grafitų paplitimą bei jais padaromos žalos dydį.
Aiškinamajame rašte konservatorius teigia, kad projekto rengimą paskatino iš Lietuvos miestų savivaldybių gauta informacija apie grafitų paplitimą ir jais padaromos žalos dydį, o projektas buvo derintas su Policijos departamentu ir Kultūros paveldo departamentu.
