Pataisas su grupe kolegų inicijavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė teigė, jog kailinių gyvūnų fermų uždarymas yra etikos klausimas.
„Daugybė oponentų kalba apie tai, kad jei šiandien atsisakome kailinių žvėrelių fermų, tuoj ateis laikas vištoms, kiaulėms, karvėms, arkliams ir visa kita. Bet reikia atskirti du dalykus – gyvūnų auginimas dėl mėsos, tai yra privalomojo produkto, ir gyvūnų auginimas dėl prabangos prekės, t.y. dėl kailio“, – pristatydama projektą sakė A.Gedvilienė.
„Man atrodo, šiais laikais, kai turime daug priemonių, kuo pakeisti kailį, mes tikrai galime atsisakyti žiauraus elgesio su gyvūnais. Tai turi būti mūsų valstybės pozicija, tai yra etinis klausimas“, – pažymėjo komiteto vadovė.
Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu kailinių žvėrelių fermose šalyje dirba apie 570 žmonių, jų vidutinis atlyginimas siekia 1048 eurus iki mokesčių.
Parlamentarė teigė, jog Lietuvoje trūkstant darbo jėgos šie žmonės nesunkiai ras kitus darbus: „Šią dieną, kai turime problemą su darbo jėga, tikrai tie žmonės, būdami darbštūs ir norėdami dirbti, ras kitas darbo vietas“.
20 Seimo narių ir valdančiųjų ir opozicijos frakcijų pateiktos pataisos nustatytų, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos.
Kaip pažymima pataisų aiškinamajame rašte, kailinių žvėrelių augintojams būtų numatytas pereinamasis laikotarpis veiklai nutraukti, skiriamos kompensacijos. Seimo narės pateikiamais duomenimis, kanadinių audinių Lietuvoje auginama apie 1,5 mln., o šinšilų – apie 44 tūkst. per metus.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2019 metų lapkričio mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių nepriimtina.
Kailinių žvėrelių auginimas uždraustas beveik 20 Europos šalių.
