Ligi šiol, pavyzdžiui, Kauno miesto tarybai pareiškus norą prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų – buvo planuojama apklausti tik prijungiamose teritorijose gyvenančius žmones.
„Kai nebuvo aiškaus reglamentavimo, tai ir kildavo tokie norai prisijungti teritorijas neatsiklausus žmonių nuomonės. Tuo tarpu šalies vidaus teritorijų keitimas gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl šiuo klausimu turi būti atliktos ne tik išsamios studijos ir analizės, bet ir apklausti visos teritorijos, pavyzdžiui, skaidomos savivaldybės, gyventojai.
Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų gyventojams, bet ir aplinkinėse, neprijungiamose teritorijose gyvenantiems žmonėms“, – teigė įstatymo pataisos iniciatorė Raminta Popovienė.
Pataisą Seime pateikę socialdemokratai rėmėsi Europos vietos savivaldos chartija, kurios 5 straipsnyje teigiama, kad „savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas“. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė realizuojama vietinių apklausų procedūra.
„Žmonių nuomonė tokiais atvejais yra svarbiausia. Kalbu ne tik apie Kauno miesto ir rajono atvejį, bet ir apie kitus galimus jau suformuotų administracinių teritorijų perskirstymus. Ir čia esminį balsą turi ne tiek savivaldybių tarybos ar vyriausybė, o patys gyventojai. Todėl įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų atsižvelgta į visų tos teritorijos gyventojų nuomonę, nes tai konkrečiai palies jų gyvenimą, kartais gali nulemti netgi jo kokybę“, – sako vienas pataisos teikėjų socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Įstatymo pataisos rengėjų nuomone, labai svarbu, kad keičiant administracinių teritorijų ribas, dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų visos teritorijos gyventojų likimo, įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti, kad apklausa būtų laikoma įvykusia tuomet, jeigu balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų.
15min primena, kad šių metų rugsėjį Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui kreiptis į Vyriausybę dėl dalies Kauno rajono savivaldybės teritorijų prijungimo.
Planuojama, kad prie miesto bus prijungta 13 seniūnijų: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.
297,8 kv. km – tokį rajono plotą ketinama atriekti. Jeigu planai bus įgyvendinti – naujasis Kaunas plotu aplenks ne tik Vilnių, bet ir žymiausias Europos sostines, pavyzdžiui, Stokholmą, Kopenhagą ar Paryžių.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, 15min paklaustas, kodėl pasirinktos būtent šios vietovės, atsakė, kad jos labiausiai susijusios su miestu socialinėmis, ekonominėmis bei infrastruktūrinėmis jungtimis.
Kauno rajono taryba šiems planams pasakė griežtą „ne“.
