Seime prieš savaitę pritrūko balsų įteisinti kainų reguliavimą – balsavime nedalyvavo opozicija.
Pataisos numato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengs būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų bei prieinamumo pokyčius stebės Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei ji pastebėtų jų trūkumą ar gamintojų bei pardavėjų piktnaudžiavimą, Vyriausybė galėtų įvesti reguliavimą.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra išsakęs nepritarimą tokiai iniciatyvai, o premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad kainų reguliavimas yra kraštutinis įrankis prieš spekuliacines kainas, pirmiausia nukreiptas į karantino metu būtinas asmens apsaugos priemones.
Siūlymą kritikavo verslo, Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.
Žada balsuoti dėl priedų koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams
Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl 60–100 proc. dydžio priedų koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams.
„Bus pateikiamas naujas variantas ir prašoma ypatingos skubos, kad galėtume jau antradienį priimti naująją redakciją“, – BNS sakė pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.
Valdantieji praėjusią savaitę registravo naują siūlymą dėl medikų atlyginimų kėlimo, kai dėl valdančiųjų ir opozicijos ginčo įstrigo didesnių algų sveikatos priežiūros darbuotojams klausimas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovės „valstietės“ Astos Kubilienės bei jos frakcijos kolegos Dariaus Kaminsko registruotos naujos pataisos ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių medikų atlyginimų koeficientus didintų nuo 60 iki 100 procentų.
Seimas anksčiau valdančiųjų teikimu planavo ligos židiniuose dirbančių medikų atlyginimus padidinti nuo 50 iki 100 proc., tačiau pritarta opozicinių konservatorių siūlymui atlyginimus kelti visiems medikams. Valdantieji tuomet nedalyvavo galutiniame balsavime, sakydami, kad biudžetas gali nepakelti tokio algų kėlimo visiems medikams.
Įstatymas liko nepriimtas, o šalies vadovas G.Nausėda parlamente įstrigusį sprendimą mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus pavadino fiasko. Jo teigimu, atsakomybę dėl to turi prisiimti tiek valdantieji, tiek opozicija.
Po šio ginčo premjeras S.Skvernelis pranešė, kad ankstinamas visų medikų atlyginimų kėlimas. Šis pakėlimas buvo planuotas nuo rugsėjo, tačiau nuspręsta algas kelti nuo balandžio pradžios, medikų darbo užmokesčio fondą didinant 18 procentų.
Apsispręs dėl didesnių subsidijų už prastovas
Seimas antradienį balsuos, ar padidinti subsidijas darbo vietas išlaikantiems darbdaviams, dėl koronaviruso paskelbusiems prastovas. Siūloma kiek pakeisti prieš porą savaičių priimtą mokėjimo tvarką – dabar darbdaviai skatinami labiau prisidėti patys, tuo pačiu didėtų ir valstybės parama.
Jeigu Seimas Užimtumo įstatymo pataisas priims, darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, iš biudžeto būtų mokama 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“).
Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30 proc. algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas.
Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30 proc. dalies, jie gautų 90 proc. subsidiją, o 10 proc. turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.
Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.
Prieš savaitę balsavimas dėl naujų subsidijų dydžių neįvyko, nes pertraukos iki kito posėdžio paprašė „valstiečių“ frakcija.
