Priimant šį įstatymą parlamentaras Arūnas Valinskas teigė, kad jį ir vėl teks Seimui svarstyti iš naujo, nes Irena Degutienė, pamačiusi galutinį jo variantą, ras krūvą klaidų.
„Siūlau nutraukti šio įstatymo svarstymą, nes čia visiškas chaosas – tik vienas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas supranta, apie ką čia mes kalbame, kaip koks ponas Dievas. Net komiteto nariai nežino, kas čia vyksta“, – siūlė A.Valinskas.
„Gal gali vieną kartą aplinkos komiteto pirmininkas tinkamai pasiruošti svarstymui, nes viena skaitoma, dėl kito balsuojama. Mes čia durnių voliojame“, – piktinosi ir „darbietis“ Kęstutis Daukšys.
Miškų įstatymo priėmimą Seimas tęs ketvirtadienį.
Miškų įstatymo pataisos sukėlė daug diskusijų, nes jomis buvo siūloma privačiuose miškuose žemę dalinti į mažus (iki 20 arų) sklypelius namų valdoms ir pakeitus miško paskirtį statyti juose sodybas.
Aplinkos apsaugos komitetas siūlė tokius sklypus leisti formuoti tik tada, kai žemės savininkai būtų tiesioginiai palikuonys, atkūrę toje vietoje turėtą nuosavybę, ir toks žemės skaidymas nedarytų miškui žalos.
Priešingai pozicijai atstovaujantys parlamentarai per pataisų svarstymą tikino, kad Seimui leidus miškuose formuoti gyvenamąsias valdas, prasidės masiškos statybos.
Seimas jau kartą balsavo už tai, kad nebūtų iki 0,5 hektaro didinamas minimalus teritorijos, kurią būtų galima vadinti mišku, dydis – jeigu Seimas per paskutinį balsavimą projekto neatmes, kaip ir dabar, mišku galės būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas.
Miškų įstatymą keisti siūloma atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.
