Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Žemės įstatymo pataisas: už balsavo 90 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 21. Jei prezidentas Gitanas Nausėda jas pasirašys, jos įsigalios nuo šių metų lapkričio.
Vieni parlamentarai aiškino, kad miestuose atsiras daugiau žaliųjų erdvių, tuo metu kiti priekaištavo, kad „dėl kelių medelių pasodinimo“ bus atimama privati nuosavybė.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, sklypai visuomenės poreikiams gali būti paimami tik išskirtiniais atvejais. Primindamas Pilaitės parko atvejį, jis pabrėžė, kad yra padaryta klaidų formuojant sklypus.
„Vien Vilniuje savivaldybės architektai kalba apie tai, kad 500 hektarų privačios žemės yra priformuota rekreacinės paskirties sklypuose ir bendrojo plano spaudimas yra milžiniškas. Vien Vilniaus savivaldybė gavo virš 1 tūkst. pasiūlymų keisti bendrąjį planą konkretiems sklypams“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Anot jo, savivaldybės neturi tiek pinigų, kad paimtų visas žemes visuomenės poreikiams: „Tai yra vis tiek brangu daryti ir aš nemanau, kad čia bus išskirtinio piktnaudžiavimo“.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pataisos leis formuoti ir išsaugoti žaliąsias erdves miestuose.
„Dažnai nuosavybė grąžinama arba, sakykime, formuojami detalieji planai, planuojami pastatai tokiose vietose, kur visa bendruomenė nori matyti ir suvokia, kad turi būti kažkokie želdynai“, – teigė jis.
„Darbietis“ Artūras Skardžius mano, kad pataisos sugrąžina sovietinius laikus.
„Kito žodžio, kaip sovietų laikų grįžimas, kada atimam nuosavybę, negaliu įsivaizduoti. (...) Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus nuosavybė bus paimama visuomenės poreikiams – tai ne reikalingai infrastruktūrai, ne geležinkeliams, ne keliams, o želdiniams, sporto reikmėms, tai yra mieste ar kurorte nusavinama žemė“, – tvirtino parlamentaras.
Jis įsitikinęs, kad pataisą turėtų vertinti Konstitucinis Teismas.
