2018 10 25 /17:07

Seimas apsisprendė: kreipsis į Konstitucinį Teismą ir klaus, ar dvigubos pilietybės referendumas atitinka Konstituciją

Seimas ketvirtadienį po svarstymo skubos tvarka beveik vienbalsiai pritarė nutarimui, siūlančiam kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti, ar sprendimas referendumą dėl dvigubos pilietybės vykdyti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka neprieštarauja Konstitucijai. Už tokį kreipimąsi balsavo 73 Seimo nariai iš 74 dalyvavusių posėdyje, vienas susilaikė.
Nepriklausomybės aikštė
Nepriklausomybės aikštė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Konstitucinio Teismo Seimas prašys ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja nutarime dėl referendumo organizavimo įtvirtinta nuostata, kad referendumas vyks dvi dienas – gegužės 12 d. ir gegužės 26 d.

Kreipimesi teigiama, kad tokia nuostata galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei balsavimo nepertraukiamumo principui.

Kadangi į Teismą kreiptasi Seimo nutarimu, prašymas bus nagrinėjamas be eilės.

Nutarimą, siūlantį kreiptis į Konstitucinį teismą, Seimo salėje ketvirtadienį ryte pristatė „valstietė“ Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Jos teigimu, kreipimasis išsklaidys teisines abejones dėl referendumo teisėtumo ir išsklaidys galimas abejones referendumo rezultatu.

Seimo narės Aušrinės Armonaitės paklausta, kas bus daroma, jei Konstitucinis teismas pasakys, kad dviejų savaičių pertrauka yra antikonstitucinė, A.Širinskienė atsakė, kad tuomet bus Seimas grįš prie svarstymo, kada ir kaip surengti referendumą.

Jos teigimu, apie riziką, kad referendumas, vykstantis dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, gali pažeisti Konstituciją, pradėta kalbėti tik rugpjūtį. Pasak A.Širinskienės, užuot Seimui vėlusis į svarstymus, derėtų atsiklausti kompetetingos institucijos nuomonės.

Seimui pritarus, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka, per ketvirtadienį perpiet surengtą posėdį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas patobulino nutarimo preambulę, išdėstant joje argumentus, kokių konkrečių teisinių abejonių kelia Seimo sprendimas rengti referendumą su dviejų savaičių pertrauka – gegužės 12 ir 26 d.

Taip pat patobulintoje nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą versijoje minimi konkretūs konstituciniai principai, kuriems galimai prieštarauja referendumo rengimas su dviejų savaičių pertrauka ir dėl kurių prašoma Konstitucinio teismo išaiškinimo. Tai teisinės valstybės principas, 29 Konstitucijos straipsnyje įtvirtinti konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas bei konstituciniam balsavimo nepertraukiamumo principas.

Ketvirtadienį vakare Seimas balsų dauguma pritarė patobulintam nutarimo projektui.

Referendumą norima rengti su Prezidento rinkimais

Seimas spalio 18 d. nusprendė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo vyks dvi dienas kitų metų gegužę drauge su prezidento rinkimais. Už šį Seimo nutarimą balsavo 66 valdančiosios daugumos parlamentarai.

Nustatyta, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai.

Opozicijos atstovai ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius yra išsakę abejonių, kad Seimo sprendimas referendumą vykdyti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka gali pažeisti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

Pagal priimtą nutarimą, privalomajame referendume bus balsuojama dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis