Už tokias Teisingumo ministerijos parengtas pataisas balsavo 50 parlamentarų, tačiau 56 buvo prieš, 19 susilaikė.
Įstatymo projektui daugiausia nepritarė opozicija, išskyrus keturis socialdemokratus: Algirdą Sysą, Orintą Leiputę, Liną Jonauską ir Gintautą Palucką.
Už pataisą vieningai balsavo Laisvės partijos frakcija. Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos gretose balsai pasidalijo – Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys buvo prieš Vyriausybės siūlymą, Viktoras Pranckietis ir Romualdas Vaitkus susilaikė, kiti pataisą palaikė.
Projekto nepalaikė konservatoriai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Paulius Saudargas, Valdas Rakutis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, dėl jo susilaikė Kazys Starkevičius, Arvydas Pocius, Antanas Čepononis, Algis Strelčiūnas, Irena Haase, Antanas Matulas, Dainius Kreivys, Vilius Semeška, Edmundas Pupinis, Jonas Gudauskas, Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas, Mindaugas Urbanavičius.
Seimo atmestose pataisose siūlyta atsisakyti dabar įstatyme įrašytos nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija yra tokia, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
„Šiuo metu panašų reguliavimą turi Vengrija, kur Europos Komisija yra ne tik konstatavusi pažeidimą, bet ir padavusi ieškinį“, – pristatydama įstatymo projektą sakė Ewelina Dobrowolska.
Pataisos teiktos po Lietuvos pralaimėto bylinėjimosi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl sustabdytos knygos „Gintarinė širdis“ leidybos. Joje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai, leidybos.
Bylą Strasbūro teisme iškėlė dabar jau mirusi rašytoja Neringa Macatė. EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N.Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė prieš balsavimą teigė, kad klausant ministrės argumentų, susidaro įspūdis, jog Seime vyksta „melų ir melagių vakarėlis“.
„Įstatymo projekto priėmimas nėra būtinas EŽTT sprendimo įgyvendinimui“, – kalbėjo politikė.
Pasak parlamentarės, įstatymas draudžia šeimos vertybių niekinimą ir LGBTQ+ šeimos sampratos skatinimą, o ne informacijos teikimą.
„Nei niekinimas, nei skatinimas nėra paprastas informacijos pateikimas. Ką dabar daro ministrė, išbraukdama šitą ribojimą, ji iš esmės leidžia vaikų akivaizdoje niekinti šeimos vertybes, skatinti vaikus sudaryti kitokias santuokas, homoseksualias santuokas“, – sakė A.Širinskienė.
Savo ruožtu opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis taip pat teigė, kad EŽTT sprendimą galima įgyvendinti nekeičiant įstatymo.
„Man atrodo, teisėkūroje galioje labai paprasta praktika: jei gali įstatymo nekeisti, jeigu jo nuostatos nekelia praktinių sunkumų įgyvendinant, tai tiesiog jų nereikia keisti“, – sakė politikas.
Po balsavimo E.Dobrowolska feisbuke rašė, kad „Seimas šiandien nuvylė labai daug žmonių, nes tokio plataus palaikymo kaip šiandien šitas projektas neturėjo niekada“.
„Rašytojai ir vertėjai išreiškė nerimą dėl teisės į saviraišką, psichologai – dėl visuomenės emocinės būklės ir toliau kurstomų patyčių ir, be abejonės, LGBTQ+ bendruomenės nariai, kurie tik siekia lygiateisiškumo. Nestebina tai, kad namuose Seimas drovisi garsiai deklaruoti tą, kam Lietuva nuolat pritaria visuose ES formatuose, jog homoseksualūs piliečiai yra lygūs, jų šeimos yra šeimos, o jų meilė yra meilė“, – sakė ministrė.
„Tačiau labai nuvilia tai, kad šiandienos Seimui pateiktas sprendimas būtų įgyvendinęs EŽTT sprendimą byloje Macaitė prieš Lietuvą. Sprendimą, kuriuo didžioji EŽTT kolegija pripažino tokią šiandien Lietuvoje galiojančią „nepilnamečių apsaugą“ nesuderinamą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, – pridūrė ji.
E.Dobrowolska teigė, kad Seimas neišlaikė teisinės valstybės egzamino ir „pasodino Lietuvą ant ES atsarginių suolelio“.
