Seimas po balsavimo atmetė LRT komisijos išvadas. Iš 117 užsiregistravusiųjų balsavo 115 parlamentarų. 56 buvo už, 56 buvo prieš, 3 susilaikė. Išvadų tobulinimas perduotas Seimo Kultūros komitetui, kuriam vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Klausimo svarstymas prasidėjo nuo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės perskaitytos išvados, kurioje pabrėžta, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs Žmogaus teisių komiteto išvadą, nusprendė nepritarti išvadoms, o Seimo Statutas nebuvo pažeistas.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė apsirikęs manydamas, kad valstiečių-žaliųjų programoje įrašyti pozityvūs dalykai bus realizuojami. Jo teigimu, nutiko atvirkščiai.
„Realizuojami dalykai, kurie nustumia visuomenę ir individą į pakraščius“, – pabrėžė jis. „Lietuvos radijas ir televizija tapo tuo dalyku, kurį reikia sutvarkyti pagal savo įsivaizdavimą, lipant per galvas“, – pridūrė E.Gentvilas.
„Tik suformavus šią komisiją ponas R.Karbauskis jau pareiškė, kad ten mato kaltų asmenų, dėl kurių reiks kreiptis į prokuratūrą“, – komisijos kūrimo ištakas priminė liberalų lyderis Seime.
Jo manymu, valdantieji puikiai suvokia, ką daro, ir tai gali būti antikonstitucinis veiksmas. E.Gentvilas pabrėžė, kad būtent todėl liberalai nesiūlė savo atstovų komisijai.
„Šitas tyrimas, iškart buvo aišku, kad pasisuks ne tik apie galimus pažeidimus ar nusikaltimus LRT, bet apie tai, kaip pakeisti turinį“, – sakė E.Gentvilas, primindamas Naglio Puteikio kaltinimus atskiriems žurnalistams ir turiniui, dėl kurių Seimo narys jau turi atsakyti ir teisme.
„Vyksta labai svarbios institucijos dekonstravimas“, – konstatavo jis. E.Gentvilas retoriškai klausė, ar valdantieji mano, kad laimės visus artimiausius rinkimus, ir nori tokio valdomo nacionalinio transliuotojo.
G.Landsbergis ragino grįžti prie tikrosios parlamentarizmo dvasios
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis pripažino, kad balsavo dėl tokios LRT komisijos kūrimo.
„Ir tuomet, ir dabar manau, kad viena iš Seimo funkcijų yra parlamentinė kontrolė“, – sakė jis, pabrėždamas, kad yra ir gerų pavyzdžių, tokių kaip neteisėtą politinę įtaką tyręs Vytauto Bako Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
„To paties idealizmo vedamas aš balsavau ir už šitą komisiją. Klausimų aktualumas neišnyko, bet komisijos motyvai pasikeitė iškart. Panašu, kad komisijos steigėjai jau buvo nutarę, kokias išvadas jie rašys po pusės metų“, – skundėsi konservatorių lyderis.
„Jei rankos būtų nors kiek laisvesnės, tai tirtume ir kiekvieną žiniasklaidos priemonę, su kuria atsisako bendrauti Saulius Skvernelis, nes jam yra užduodami nepatogūs klausimai“, – teigė G.Landsbergis.
Jis pastebėjo, kad išvadose teikiami siūlymai padės valdantiesiems perimti dalį LRT kontrolės. Konservatorių lyderis ragino valstiečius-žaliuosius atskleisti, kas privertė surašyti būtent tokias išvadas.
„Mielieji kolegos, žinau, kad nenorite būti su šiuo veikėju vienose gretose“, – rodydamas į nuolat jo kalbos metu rėkavusį Petrą Gražulį kalbėjo G.Landsbergis.
„Aš įsitikinęs, kad mes dar galime grąžinti tikrąją parlamentarizmo tradiciją į Lietuvą“, – ragino jis.
Bronislovas Matelis stebėjosi, kad siūlymai tirti ūkinę LRT veiklą tapo bandymu perimti žiniasklaidą į savo rankas.
„Dabar pasidžiaugs valstiečiai, o paskui gal laimės koks Remigijus Žemaitaitis... Tada jis valdys“, – kalbėjo B.Matelis, primindamas, kad Sausio 13-ąją buvo kovojama ir už tokį dalyką kaip žiniasklaidos laisvė.
Jis palygino LRT tyrimo išvadų rezultatus su teisėsaugos veiksmais, jei dėl dempinguotų trąšų importo į Lietuvą būtų ne tik baudžiama R.Karbauskio valdoma įmonė, bet ir nacionalizuojama.
V.Poderys: „Susidarė įspūdis, kad gyvenome pagal paniatkes“
Valstiečių-žaliųjų atstovas Virgilijus Poderys pabrėžė, kad komisija administracijos veikloje surado nemažai negerovių, kurias pripažino radę ir naujieji LRT vadovai.
„Susidarė įspūdis, kad gyvenome pagal paniatkes“, – teigė jis ir pabrėžė, kad dėl to ir vyko tyrimas bei dabar siūloma struktūra, kuri įvestų daugiau skaidrumo.
Kalbėdamas apie LRT tarybos naują skyrimo tvarką, jis pabrėžė, kad palaipsninė skyrimo tvarka naudojama visose panašiose institucijose.
„Kad nebūtų politinės koncentracijos, kad būtų kadencijų diversifikacija. Literatūra ir sako, kad čia yra judėjimas link depolitizavimo“, – gynė siūlymus jis.
Jo teigimu, generalinis direktorius sukaupė labai daug galių, kuriomis jis turėtų pasidalyti su nepriklausomų narių valdyba.
„Mūsų pasiūlymai yra tik didžiulės diskusijos pradžia, ir keista, kad dėl to taip skaudžiai reaguojama“, – teigė jis.
J.Olekas: tai tylus užvaldymas
Socialdemokratas Juozas Olekas retoriškai klausė, ar vis dar išpažįstamos tos vertybės, dėl kurių buvo kovojama valstybės kūrimo metu.
„Jau 1918 metais valstybės kūrėjai rašė – demokratinė respublika. Partizanai galvojo ne apie ką kitą, o demokratinę Lietuvą“, – pabrėžė jis.
„Kolega B.Matelis paminėjo, kad jam trisdešimt metų teko būti žiniasklaidoje. Aš tiek metų buvau kitoje barikadų pusėje ir sulaukiau nemažai nešvelnių paglostymų, bet nėra kito būdo, kaip apginti laisvą žodį, kaip išreikšti kritiką“, – teigė J.Olekas.
Jo teigimu, pamatę komisijos darbo rezultatus socialdemokratai liko sukrėsti bandymo uždengti LRT veiklą Seimo komitetu, kuriam reikėtų nuolat pateikti metinę ataskaitą.
„Jau praėjo pusė kadencijos šios valdančios daugumos. Kaip mes įvertinome ataskaitą? Ar mes paprašėme valstybės audito ir kitų atsakingų institucijų, kas ten buvo negerai?“, – klausė jis.
„Mes kalbame apie tylų radijo ir televizijos užvaldymą“, – konstatavo socialdemokratas.
Jis ragino atsižvelgti į Lietuvos žurnalistus vienijančių asociacijų ir užsienio transliuotojų bendrijų pastabas.
„Mes, vyresni, jau gyvenom prie tokios valdžios, kai žurnalistams buvo sakoma, ką jie turi pasakyti“, – pastebėjo J.Olekas.
