Ketvirtadienį Seimo NSGK pirmininkas D.Gaižauskas pateikė parlamentui vadinamąjį „šnipų mainų“ įstatymą. Jame detaliau aprašyta prezidento teisė suteikti malonę už šnipinėjimą Lietuvoje nuteistiems užsieniečiams, taip pat numatyta galimybė iškeisti tokius asmenis į užsienyje nuteistus lietuvius.
Paprastai tariant, taip bandoma reglamentuoti „šnipų mainus“.
Tačiau tokią idėją smarkiai sukritikavo kiti Seimo NSGK nariai Arvydas Anušauskas ir Vytautas Bakas. Opozicijoje dirbantys politikai sako, kad pataisos yra perteklinės ir gali pakenkti Lietuvos žvalgybai.
„Aš manau, kad tas veiksmas yra perteklinis, labai neprofesionalus. Jeigu norima padėti mūsų žmonėms, kurie yra nuteisti užsienyje, tai būtent šita pataisa stabdo šią pagalbą“, – 15min sakė V.Bakas.
Seimo NSGK vadovas D.Gaižauskas tvirtina „šnipų mainų“ pataisomis siekiąs padėti Lietuvos nacionalinio saugumo interesams užsienyje atstovaujantiems pareigūnams, taip pat siekiąs skaidrumo ir viešumo.
Siekia viešumo ir skaidrumo
Viena iš priežasčių, kodėl D.Gaižausko siūlomos pataisos sulaukė kritikos – jose įrašyta, kad į tarpvalstybinius mainus gali būti įtraukti lietuviai, kurie „vykdė Lietuvos nacionalinio saugumo interesus atitinkančia veiklą“.
Kitaip tariant, įstatyme nedviprasmiškai pripažįstama, kad mainuose dalyvaujantys lietuviai vykdė Lietuvos žvalgybos užduotis.
Seimo NSGK narys A.Aušauskas pabrėžė: pagal galiojančią praktiką nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas jos pilietis iš tikrųjų dirbo žvalgyboje.
Tačiau D.Gaižauskas laikosi kitokios pozicijos. Seime pristatydamas savo pataisas jis kalbėjo: „O ką mes norim paneigt? Visos valstybės pripažįsta šitą. Filmų prikurta, dokumentinių filmų, straipsnius rašo. Tai ką, mes meluosim?“
D.Gaižauskas aiškino, esą toks „šnipų mainų“ reglamentavimas įvestų skaidrumo ir viešumo.
„Jeigu dabar ir vyktų apsikeitimas [nuteistaisiais] ir būtų taikyta malonė, tai niekas nesužinotų apie tai, – 15min aiškino D.Gaižauskas. – Visi sako: norim mes skaidrumo, viešumo. Jeigu būtų pagal šitą įstatymą, tai automatiškai viskas turi būti išslaptinta. Atsirastų aiškumas, skaidrumas ir mes jau žinotume apie tam tikrus dalykus.“
D.Gaižauskas: „O ką mes norim paneigt? Visos valstybės pripažįsta šitą. Filmų prikurta, dokumentinių filmų, straipsnius rašo. Tai ką, mes meluosim?“
D.Gaižausko nuomone, kai asmuo būna sulaikomas užsienio šalyje ir viešai nuteisiamas už šnipinėjimą, tai paslapčių neturėtų likti: „Kokia čia paslaptis, jeigu žmonės nuteisti kitoje valstybėje už tam tikrus straipsnius, ir mes nuteisę už tuos pačius straipsnius? Tai jau paslapties nebėra.“
Gali apriboti prezidento teises
Kita priežastis, kodėl D.Gaižausko pataisos sulaukė kritikos – jose detalizuojama prezidento teisė suteikti malonę už šnipinėjimą nuteistiems asmenims. Tačiau kritikai tvirtina, kad Lietuvos prezidentas jau dabar gali suteikti malonę kam panorėjęs.
„Konstitucija sako, kad prezidentas teikia malonę, o Baudžiamasis kodeksas sako, kad prezidentas nustato malonės suteikimo tvarką. Kitaip tariant, prezidentas yra visiškai neribojamas suteikti malonę, – 15min sakė Seimo NSGK narys V.Bakas. – Dabar Seimui siūloma lįsti į tą išskirtinę prezidento teisę ir, sakyčiau, ją riboti.“
Panašiai kalbėjo ir Seimo NSGK narys A.Anušauskas: „Jeigu tarp valstybių yra kažkokie nelabai vieši susitarimai, kuriems reikia pritaikyti malonės institutą, tai jį buvo galima taikyti, galima taikyti dabar ir ateityje bus galima taikyti be jokių papildomų įstatymų.“
Tokią poziciją išsakė ir Seimo Teisės departamento specialistai, įvertinę D.Gaižausko pataisas. Teisininkų išvadoje rašoma: „Manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis.“
Pats D.Gaižauskas savo iniciatyvą aiškino taip: „Prezidento teisės niekas neriboja, jam tiesiog suteikiama daugiau pagrindų, kuriais jis galėtų taikyti malonę.“
Tarėsi su prezidentūra ir žvalgyba
15min kalbinti politikai sako, jog būtent prezidento komanda galėjo prisidėti prie to, kad D.Gaižauskas išvis teikė šias kritikuotinas pataisas – esą viešai paskelbus apie Lietuvos ir Rusijos ketinimus apsikeisti nuteistais asmenimis, prezidentas Gitanas Nausėda norėjo apsidrausti ir politinę atsakomybę perkelti į Seimą.
„Bet šitas apsidraudimas, mano supratimu, ne vietoje ir tikrai nelabai reikalingas“, – 15min sakė A.Anušauskas.
Paklaustas, ar prezidento komanda prisidėjo prie pataisų rengimo, D.Gaižauskas sakė: „Prie ko čia prezidentas? Mes šitą klausimą sprendžiame jau pusantro mėnesio.“ Paprašytas patikslinti, ką turi omeny sakydami „mes“, D.Gaižauskas atsakė: „Komitetas.“
Tačiau pastarojo komiteto nariai A.Anušauskas ir V.Bakas sakė kitaip. „Komitetas tame tikrai nedalyvavo. Bent jau aš nežinau. Nebent kažkokie atskiri žmonės“, – sakė V.Bakas.
D.Gaižauskas pripažino, kad rengdamas pataisas konsultavosi su prezidentūra, Valstybės saugumo departamentu, Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir jau minėtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.
Prezidento G.Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis 15min perdavė tokią poziciją: „Žinome apie Seime registruotą pataisą. Ji atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius.“
Prezidento komanda neatsakė į klausimą, ar prisidėjo prie D.Gaižausko pataisų.
Rusija neigia informaciją apie mainus
Primename, kad trečiadienį naujienų agentūra BNS paskelbė šaltinių informaciją, kad Lietuva ir Rusija planuoja apsikeisti piliečiais, kurie buvo nuteisti už šnipinėjimą.
Pagal planą, Lietuva į Rusiją išsiųstų FSB pareigūną Nikolajų Filipčenką ir dar vieną neįvardintą Rusijos pilietį. Rusija Lietuvai perduotų mūsų šalies piliečius Jevgenijų Mataitį, Aristidą Tamošaitį ir vieną neįvardintą Norvegijos pilietį.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė: „Neturiu jokios informacijos šia tema. Visa tai man panašu į kažkokias insinuacijas.“
Seimo NSGK narys V.Bakas sako, kad visa ši situacija gali pakenkti Lietuvai.
„Kalbant apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą ir stebint tai, kas vyksta dabar, aš manau, kad mes žeminame savo valstybę. Visiškai realu, kad mes būsime išjuokti. Tai yra labai neprofesionalu“, – 15min sakė V.Bakas.
D.Gaižausko pataisos dabar bus svarstomos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Spalio 22-ąją pataisos turėtų grįžti į Seimo plenarinį posėdį.
