Jos metu šalies ir užsienio ekspertai pristatys medicinos mokslų perspektyvą dėl transseksualumo vystymosi ir diagnozės, tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus ir teisminę praktiką, supažindins su plačiai paplitusiais mitais ir netikslumais, kalbant apie translyčius asmenis, pranešė kontrolieriaus tarnyba.
Translytis žmogus yra asmuo, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo gimimo lyties, kuris reiškia savo lyties tapatybę kitokiais būdais nei gimimo lyčiai būdingi būdai.
Translytis žmogus yra asmuo, kurio lyties tapatybė skiriasi nuo gimimo lyties, kuris reiškia savo lyties tapatybę kitokiais būdais nei gimimo lyčiai būdingi būdai.
Lietuvos gėjų lyga turi konkrečius duomenis apie maždaug 80 Lietuvoje gyvenančių translyčių asmenų, tačiau jų gali būti ir daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia, kad tokių asmenų, subjektyviais skaičiavimais, galėtų būti apie 200.
Pasak kontrolieriaus tarnybos pranešimo, translyčių asmenų socialinė situacija Lietuvoje yra itin sudėtinga dėl teisinio šių asmenų nepripažinimo ir kitų problemų: patiriamo smurto, diskriminacijos.
Dėl lyties keitimo Lietuvos teisės sistemoje yra spraga. 2000-aisiais priimtas Civilinis kodeksas numato tokią teisę, bet ši norma neveikia, nes nėra priimtas atskiras lyties keitimo įstatymas. Remdamiesi įstatymo nebuvimu, civilinės metrikacijos skyriai iki šiol atsisakydavo įregistruoti lyties pakeitimą.
Vyriausybė kovo mėnesį įpareigojo dvi ministerijas iki rugsėjo parengti projektus dėl gydymo paslaugų teikimo asmenims, turintiems lyties tapatumo sutrikimų.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia, kad teisės aktų parengimo vilkinimas nėra ir negali būti pateisinamas.
„Teisinis translyčių asmenų pripažinimas ir su tuo susiję įstatymų pakeitimai reikalingi jau dabar. Jie turėtų atliepti visų translyčių asmenų poreikius: pageidaujantiems keisti lytį medicininiu būdu turi būti užtikrinta lyties keitimo procedūra, o lyties keisti medicininiu būdu nenorintiems, lytinės tapatybės pripažinimas turėtų būti realizuojamas administracinės procedūros kontekste. Taip pat būtina svarstyti lytinės tapatybės įtraukimą į Lygių galimybių įstatymą, kaip vieną iš pagrindų, dėl kurių draudžiama asmenis diskriminuoti“, – sakoma kontrolieriaus tarnybos pranešime.
Lietuva 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl to, kad nėra įstatymo, reglamentuojančio lyties keitimo tvarką, tam nėra skiriamas finansavimas. Strasbūro teismo sprendimo vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas ne kartą ragino Lietuvą ištaisyti šią teisės spragą.
