Pasak konservatorės Aistės Gedvilienės, erkės – vis didesnė problema, kuriai spręsti reikalinga valstybės pagalba, nes skiepai nuo erkinio encefalito įperkami ne visiems.
„Skiepijimo schemą sudaro trys skiepai, bendra jų kaina svyruoja tarp 60 ir 100 eurų. Imunitetui palaikyti reikalinga skiepytis kas 3–5 metus, todėl skiepai yra sunkiai įperkami didelei daliai Lietuvos gyventojų“, – teigia diskusijos organizatorė A.Gedvilienė.
Anot parlamentarės, valdančiųjų siūlymai purkšti miškus chemikalais yra neįgyvendinami, nes remiantis pasauline praktika, tai brangu ir neefektyvu.
A.Gedvilienė siūlo Vyriausybei imtis atsargumo priemonių ir sukurti kompensavimo mechanizmą, kuris garantuotų gyventojų apsaugą nuo erkių platinamų ligų.
Diskusijoje penktadienį taip pat dalyvaus Lietuvos gamtininkas ir aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) entomologė Milda Žygutienė, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
ULAC duomenimis, šiemet nuo erkinio encefalito šalyje mirė du žmonės, o per pirmą pusmetį registruoti 99 susirgimai – trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Medikai primena, kad efektyvi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Vakcinaciją šios ligos rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis.
Praėjus dviem savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo, žmogui susiformuoja imunitetas nuo erkinio encefalito.