Į etikus sargus kreipėsi konservatorė Aurelija Stancikienė ir liberalcentristas Algis Čaplikas, prašydami išsiaiškinti, kokiu būdu minėto įstatymo projekte atsirado žodžiai „ne mažiau kaip“.
Parlamentarų teigimu, ir Seimo salėje, ir Aplinkos apsaugos komitete svarstant įstatymo 13-o straipsnio redakciją, pritarta nuostatai, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta iki 141 MW, suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms.
Tačiau ketvirtadienį į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas projektas, kuriame teigiama, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinti ne mažiau kaip iki 141 MW, pirmenybę suteikiant nepatvankinėms technologijoms.
„Šis variantas keičia esmę. Čia tas pats – ar leisti statyti iki dviejų metrų tvorą, ar ne mažiau kaip dviejų metrų. Vėjo, biomasės jėgainių galią ribojame, o hidroelektrinių – ne?“ – BNS penktadienį sakė A.Stancikienė.
Ji teigė nežinanti, kada ir kokiu būdu pakeista įstatymo projekto formuluotė, tačiau ji, jeigu Seimas būtų neapsižiūrėjęs ir jai pritaręs, gerokai pakenktų Lietuvos gamtai.
„Tai reiškią visų upių paaukojimą beatodairiškai. Hidroelektrines būtų galima statyti ir ant Nemuno, ir ant Neries, ir ant Dubysos“, – tvirtino Aplinkos apsaugos komiteto narė.
Kitas šio komiteto narys Algimantas Salamakinas BNS teigė taip pat pamenantis, kad dėl hidroelektrinių galios vyko karštos diskusijos ir galiausiai nutarta nustatyti lubas iki 141 MW.
„Iš kur atsirado žodžiai „ne mažiau kaip“, neaišku. Dėl to niekas nebalsavo“, – teigė jis.
A.Stancikienė pasakojo net perklausiusi gruodį vykusio komiteto posėdžio garso įrašą ir esą išgirdusi, kaip bendru sutarimu nutarta likti prie Seimo per svarstymo procedūrą pasirinkto varianto.
Neatikimą projektuose ji tvirtino aptikusi atsitiktinai, peržiūrėdama, padėjėjos atneštus ketvirtadienio Seimo darbotvarkės projektus.
„Per priėmimo procedūrą tam straipsniui nebuvo pateikta pasiūlymų, todėl buvo didelė rizika, kad jis automatiškai būtų priimtas“, – sakė parlamentarė.
Anot A.Salamakino, šį „detektyvą“ Seimo etikos sargai nagrinės jau trečiadienio posėdyje.
„Šis atvejis iliustruoja, kad Seime galima „prakišti“ bet ką, neva paaiškinant, kad tai netyčinis suklydimas, o būtent netyčinis suklydimas iš pagrindų keičia pasiūlymo esmę“, – skunde EPK rašo A.Stancikienė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete BNS sakė, kad projekto esmę keičiantys žodžiai yra „techninis neapsižiūrėjimas“.
Su komiteto pirmininku konservatoriumi Jonu Šimėnu penktadienį BNS susisiekti nepavyko.
Ketvirtadienį kilus triukšmui dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo projekto neatitikimo, jis buvo išimtas iš darbotvarkės.
