Darbo vietų yra, bet ne jaunimui
Jaunimo nedarbas Europos Sąjungoje dvigubai didesnis nei bendrasis nedarbas. Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo Algirdo Syso, net 5,2 mln. jaunų europiečių iki 25 metų neturi darbo. Tai didžiuliai skaičiai, keliantys nerimą dėl Europos ateities.
„Jau kuris laikas Europos Parlamente socialdemokratai primygtinai ragina spręsti šią problemą ir panašu, kad pagaliau šis klausimas ima susilaukti deramo dėmesio. Pastaraisiais metais Europos mastu pradėtos įgyvendinti kelios su jaunimo nedarbu susijusios iniciatyvos, viena iš kurių – Jaunimo garantijų iniciatyva“, – konferencijoje kalbėjo A. Sysas.
Dalis jaunų žmonių neadekvačiai vertina savo sugebėjimus ir tikisi kur kas didesnio atlyginimo, nei darbdaviai siūlo pradedančiajam darbuotojui, taip pat darbdaviai nepatikliai žiūri į jokios darbo patirties neturinčius pretendentus.
Lietuvos jaunimo nedarbo skaičiai taip pat įspūdingi. Kaip sakė Algimanta Pabedinskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, Lietuvoje yra daugiau nei 83 tūkst. niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių.
Paradoksalu, bet Lietuvoje yra laisvų darbo vietų, darbdaviai nuolat kalba apie darbuotojų trukumą. Tad kodėl nepriima dirbti jaunimo? Pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, čia esama įvairių trukdžių. Dalis jaunų žmonių neadekvačiai vertina savo sugebėjimus ir tikisi kur kas didesnio atlyginimo, nei darbdaviai siūlo pradedančiajam darbuotojui, taip pat darbdaviai nepatikliai žiūri į jokios darbo patirties neturinčius pretendentus. Taigi būtina sudaryti kuo palankesnes galimybes jaunimui atlikti praktiką.
Pasak ministro, būtina skatinti jaunus žmones rinktis ne tik aukštąjį mokslą, bet ir profesines studijas, įgyti amatą. Šioje srityje jau matyti teigiamų pokyčių – kiekvienais metais profesinio mokymo įstaigos sulaukia vis daugiau stojančiųjų. Profesijos ateina mokytis net žmonės su aukštojo mokslo diplomais.
Kaip tvirtino Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Rimvydas Jasinavičius, Lietuva pirmauja Europoje pagal baigusiųjų aukštąjį mokslą procentą, tačiau pagal ekonominius rodiklius „velkasi“ Europos uodegoje. „Mūsų svarbiausia problema – ne jaunimo užimtumas, o tai, kad jie dirba neproduktyviai ir neduoda laukiamų rezultatų. Jie nesupranta, kas yra darbas ir už ką yra mokamas atlyginimas. Didžiausia jų svajonė – susirasti nesunkų, nevarginantį darbą ir gauti už jį solidų atlyginimą. Juos domina ne sukurti darbo rezultatai, o tik alga. Kol požiūris nepasikeis, mūsų gyvenimo lygis taip pat nepagerės“, – tvirtino prof. R. Jasinavičius.
Lietuvių projektas pripažintas pavyzdiniu
Lietuvoje yra daugiau nei 83 tūkst. niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunų žmonių.
Nepakankama motyvacija, patirties stoka, vyraujanti nepalanki nuomonė apie darbdavius, nepakankamas bendradarbiavimas tarp verslo ir valstybinių įdarbinimo tarnybų – šias ir kitas jaunimo nedarbo problemas buvo bandoma spręsti konferencijos metu pristatytame projekte „Partnerystės sukūrimas jaunimo garantijų schemos įkūrimui Vilniaus apskrityje“, kurį įgyvendino penki partneriai: Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacija, Vilniaus teritorinė darbo birža, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbo federacijos Jaunimo organizacija ir VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras.
Projekto metu 270 Vilniaus apskrityje gyvenančių 18 – 25 metų bedarbių dalyvavo motyvaciniuose seminaruose, susitikimuose su vietiniais darbdaviais ir jiems pagal išsilavinimą, gebėjimus bei polinkius buvo parinktos bei pasiūlytos tinkamiausios praktikos arba darbo vietos. 120 iš šių jaunuolių šiuo metu jau turi darbą.
Vienas iš projekto vadovų Vaidotas Petronis, VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centro direktorius, pasakojo, kad projekto esmė – glaudus įdarbinimo tarnybų, mokymo institucijų, darbdavių ir profesinių sąjungų bendradarbiavimas, davęs akivaizdžius rezultatus.
Lietuva buvo vienas iš septynių šalių, kurios gavo Europos Komisijos finansavimą įgyvendinti jaunimo nedarbo mažinimo projektą.
„Projektas tapo tarpininku tarp darbo ieškančio jaunimo ir darbdavių, kurių projekte dalyvavo net 64. Sudarėme galimybę jaunimui tiesiogiai susitikti su darbdaviais, pažinti vieniems kitus. Praktika leido darbdaviams pirma išsibandyti būsimus darbuotojus, o tik paskui juos priimti į darbą, o jaunuoliai turėjo galimybę įgyti praktinės patirties. Kadangi mūsų tikslas buvo įdarbinti kuo daugiau projekto dalyvių, siūlėme jiems ne po vieną praktikos ar darbo vietą. Jei paaiškėdavo, kad mūsų pasiūlyta darbo vieta jaunuoliui netinka, siųsdavome jį pas kitą darbdavį“, – pasakojo V. Petronis.
Lietuva buvo vienas iš septynių šalių, kurios gavo Europos Komisijos finansavimą įgyvendinti jaunimo nedarbo mažinimo projektą. Lietuvių projektas Komisijos ekspertų buvo pripažintas vienu sėkmingiausių ir kaip pasiteisinęs jaunimo įdarbinimo modelis bus pasiūlytas kitoms Europos Sąjungos šalims.
Tai buvo pirmasis Lietuvoje Jaunimo garantijų iniciatyvos projektų. Šia iniciatyva siekiama užtikrinti, kad visiems jaunuoliams iki 29 metų amžiaus per keturis mėnesius nuo formaliojo mokymo užbaigimo ar tapimo bedarbiais būtų pateikiamas kokybiško darbo pasiūlymas, pasiūlymas tęsti studijas, atlikti stažuotę ar praktiką. Iniciatyva pradėta įgyvendinti 2014 m.
