S.Skvernelis: Seime formuojasi tam tikra „penktoji kolona“

Po antradienį Seime vykusio uždaro posėdžio, parlamento vadovas Saulius Skvernelis sako, kad Seime formuojasi tam tikra penktoji kolona.
Saulius Skvernelis
Saulius Skvernelis / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Tai yra tam tikra „penktoji kolona“ Seime besiformuojanti, mes matome ir pagal balsavimus. Turbūt tokiems žmonėms nieko nepasakysi, bet jie gal bent jau žiūrėdami tuos rusiškus kanalus ar kokius nors „Telegram“ kanalus galės bent šiek tiek palyginti tą informaciją, kuria šventai tiki, su ta informacija, kurią pateikė mūsų tarnybos“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė parlamento vadovas.

Taip jis kalbėjo po Seime vykusio uždaro posėdžio, kuriame kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija, žvalgybos institucijos parlamentarus supažindino su riboto naudojimo informacija apie šalies saugumą ir gynybą.

VIDEO: Saulius Skvernelis: „Turbūt ne vienas susimąstė, apie tai, ką reikia daryti”

S.Skvernelis teigė nebūtinai kalbantis apie dalį parlamentarų, nepalaikiusių sankcijų pratęsimo.

„Nebūtinai, bet matosi, kad yra tokių Rytų šalies mylėtojų ir skepsio, kalbant apie mūsų nacionalinį saugumą, gynybą“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pratęsti nacionalines sankcijas rusams ir baltarusiams.

Už projektą balsavo trys „Nemuno auštos“ atstovai, Robertas Puchovičius buvo prieš, o 11 frakcijos narių susilaikė, tarp jų – ir partijos lyderis Remigius Žemaitaitis.

Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas Lietuvoje pirmą kartą priimtas 2023 metais. Juo siekiama pademonstruoti paramą Ukrainai ir suvaržyti šalių agresorių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečių tam tikras teises.

Premjeras Gintautas Paluckas tokį koalicijos partnerių balsavimą pavadino nesusipratimu bei teigė besitikintis, jog „Nemuno aušros“ frakcijos nariai pakeis poziciją.

Dabartinis nacionalinių ribojimų įstatymo variantas galioja iki 2025 metų gegužės 3 dienos, Vyriausybė siūlo jo galiojimą pratęsti iki 2026 metų gegužės 2 dienos.

Įstatymu yra sustabdytas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas, leidimų gyventi Lietuvoje priėmimas ir išdavimas, numatytas detalesnis jų patikrinimas pasienyje, Rusijos piliečiams neleidžiama Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto ir panašiai.

„Aušriečiai“ sako sankcijų pratęsimui paprieštaravę dėl įstatyme numatyto draudimo į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija.

Sankcijų pratęsimo nepalaikė ir didžioji dalis Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių. Dėl to „valstiečių“ valdyba šeštadienį pareiškė nepritarianti tokiam sprendimui bei nurodė frakcijos nariams ateityje pritarti projektui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Artėja LEA kvietimas įsigyti naujus šilumos siurblius su kompensacija
Reklama
„BITmarkets“ parodoje „Next Block Expo“ laimėjo apdovanojimą už geriausią klientų aptarnavimą
Reklama
Verslo civilinė atsakomybė: kokių sričių įmonės ją patiria dažniausiai ir kodėl?
Reklama
Amžėjimas nėra nuosprendis: kas gali padėti išlaikyti energiją ir jaunystę?