Apie tai, kad opozicinės frakcijos sutarė dėl to, kas taps Seimo opozicijos lyderiu, gali būti pranešta artimiausiu metu. Dėl to dabar derasi parlamento Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijų atstovai.
Neoficialiai teigiama, kad svarstoma galimybė, jog Seimo opozicijos lyderis keistųsi rotacijos principu. Tai reiškia, kad šį postą kas pusmetį užimtų vis kitos politinės jėgos atstovas. Taip jau yra buvę 2008–2012 metų kadencijos Seime, kai opozicijos lyderio kėdėje pasikeisdami sėdėjo socialdemokratas, „darbietis“ ir „tvarkietis“.
Nei valdžioje, nei opozicijoje
Seimo statutas numato, kad jei opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, jos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu.
Šią poziciją užėmęs politikas gali naudotis papildomomis teisėmis. Pavyzdžiui, be eilės kalbėti diskusijose, siūlyti įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, turi pirmenybę užduoti klausimus ministrams Seimo plenarinio posėdžio metu ir panašiai.
Skaičiuojant su Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija, kuri yra nei tarp valdančiųjų, nei formaliai opozicinė, šiuo metu Seimo mažumoje dirba 71 parlamentaras.
Daugiausia jų – iš viso 32 – Seimo TS-LKD frakcijoje. Liberalų sąjūdžio frakcijoje dirba 12, o LSDP ir LLRA-KŠS frakcijose – po 8 parlamentarus.
Taip pat prie opozicijos priskiriami Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys parlamentarai, kurių yra 11.
Anksčiau opozicijai priklausė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Tačiau rudenį pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su valdančiosiomis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcijomis, ji paliko opozicionierių gretas.
Derina pozicijas
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad vyksta pokalbiai dėl galimybės turėti parlamento opozicijos lyderį. Ankstesnis frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas dėl to buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Dabar mūsų pozicija yra tokia, kad tikrai matome prasmę kalbėtis ir tartis. Tai turi būti bendras sprendimas. Juolab, kad opozicija, kuri yra susiskaldžiusi, sunkiai geba pasipriešinti „valstiečių“ stumiamam buldozeriui. Tikrai yra prasmė mums tartis“, – pabrėžė parlamentarė.
Dabar mūsų pozicija yra tokia, kad tikrai matome prasmę kalbėtis ir tartis.
Apie galimo susitarimo detales, pasak V.Čmilytės-Nielsen, kalbėti kol kas ankstoka: „Akivaizdu, kad yra derinimas ir frakcijoms visų suinteresuotų pusių. Tai tikrai nėra vienos dienos ar vienos savaitės klausimas“, – kalbėjo ji.
V.Čmilytės-Nielsen teigimu, su Seimo LLRA-KŠS frakcijos atstovais dėl opozicijos lyderio nesikalbama. Ar dėl to deramasi su Mišrios Seimo narių grupės atstovais, ji nekomentavo.
Ypatingų kliuvinių susitarimui ar ginčų tarp besikalbančių politinių jėgų esą nėra.
„Detaliau galėčiau pakomentuoti, manau, jau netrukus. Sekmadienį susirenkame į pavasario sesijos pradžią ir, manau, vienaip ar kitaip visi sprendimai netrukus bus priimti“, – teigė ji.
Klausiama, ar pretenduotų į Seimo opozicijos lyderio postą, V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad jai tai nėra esminis dalykas.
„Tai daugiau opozicijos konsolidavimo arba kažkokio kito efektyvaus veikimo Seime, o ne asmeninių ambicijų ar kažkokių asmeninių tikslų klausimas“, – tikino liberalė.
Pareigas patikėtų moteriai
LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas taip pat patvirtino, kad pavasario sesijos metu gali atsirasti Seimo opozicijos lyderis.
„Praėjusi sesija parodė, kad valdantieji turi, mano galva, labai žalingų iniciatyvų, kurios skatina demokratijos eroziją, mažina demokratijos valstybėje. Jos yra įvairios: tiek su Konstitucijos keitimais, tiek su opozicijos teisių mažinimais keičiant Seimo statutą ir panašiai.
Visos demokratinės politinės jėgos per šią pertrauką tarp sesijų yra apsikalbėję, kad, nepaisant įvairių mūsų programinių nuostatų skirtumų socioekonominėje srityje, galėtumėme surasti bendrą sutarimą ir stoti demokratijos gynybon“, – aiškino jis.
Pasak G.Palucko, šiuo pagrindu galėtų būti formuojama opozicijos bendrų veiksmų deklaracija ir renkamas Seimo opozicijos lyderis.
Socialdemokrato nuomone, jei būtų sutarta dėl opozicijos lyderio, jis turėtų būti rotuojamas.
„Tai vienas iš pagrindinių principų, kad toks opozicijos susitarimas nebūtų vadinamas vienos ar kitos partijos projektu. Tačiau opozicijos lyderio vaidmenyje šią pavasario sesiją labai norėčiau matyti kokią nors moterį. Jeigu Vyriausybei moterų nereikia, tai opozicijai jų tikrai reikia. Tai tikrai galėtų būti moteris, simboliškai pabrėžiant ir kai kuriuos kitus lygiateisiškumo, žmogaus teisių aspektus, kurie šiai valdančiajai daugumai ir Vyriausybei nėra labai aktualūs. Tai būtų simboliška“, – įsitikinęs G.Paluckas.
Jeigu Vyriausybei moterų nereikia, tai opozicijai jų tikrai reikia.
Svarstydamas, kokiai Seimo frakcijai galėtų atstovauti jo minima moteris, socialdemokratas sakė, kad tai galėtų paaiškėti, pavyzdžiui, po burtų traukimo.
Remia vieni kitus
Didžiausios opozicinės frakcijos – TS-LKD – seniūnas Gabrielius Landsbergis priminė, kad Seimo kadencijos pradžioje sutarti dėl opozicijos lyderio nepavyko.
„Tai buvo gan natūralu, nes esame ideologiškai skirtingų pasaulėžiūrų. Galima sakyti, kad todėl susitarimo dėl formalios opozicijos lyderio pozicijos niekada ir neforsavome, ir nesureikšminome. Nesureikšminame ir dabar“, – aiškino jis.
Vis dėlto G.Landsbergis sako, kad, matant valdančiosios partijos antidemokratinius veiksmus, kuriais spaudžiama nepriklausoma žiniasklaida, Konstitucinis Teismas, bandymus įvairiomis politinėmis ir teisinėmis priemonėmis spausti opozicines partijas, opozicijai reikia didesnės koordinacijos saugant pamatines demokratines vertybės ir institucijas.
„Ta koordinacija parlamente vyksta gana sėkmingai, taip pat daugelyje Lietuvos rajonų neblogai bendradarbiaujame savivaldos rinkimuose, kur opozicinių partijų bendras pasirodymas iškovotų mandatų skaičiumi yra dvigubai geresnis nei valdančiųjų ir nemažai vietų remiame vieni kitus antruose turuose“, – kalbėjo jis.
Koordinacija parlamente vyksta gana sėkmingai, taip pat daugelyje Lietuvos rajonų neblogai bendradarbiaujame savivaldos rinkimuose.
Ar pretenduotų į Seimo opozicijos lyderius, jei pavyktų susitarti su kitomis opozicinėmis jėgomis, G.Landsbergis nesako.
„Kadangi nėra susitarimo, nėra prasmės kalbėti ir apie kokius nors pretendavimus“, – teigė konservatorius.
