Įstatymo pakeitimai numatytų, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Parlamentas šią savaitę svarstydamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas pritarė tokiam Laisvės partijos atstovės Ievos Pakarklytės ir konservatorės Jurgitos Sejonienės pasiūlymui.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas jį siūlė atmesti, argumentuodamas, kad apribojus kadencijas regionuose gali pritrūkti specialistų užimti vadovų pozicijas, tačiau parlamentarių siūlymui pritarta „už“ balsavus 65, „prieš“ – 18, susilaikius 21 parlamentarui.
Už visą įstatymo pataisų projektą po svarstymo balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 17 parlamentarų, tiek pat susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisų priėmimo.
Siūlymą pristačiusi I.Pakarklytė teigė, kad šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius, o neribojant kadencijų „sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė“, įstaigoje sukuriamos sąlygos išvešėti mobingui.
„Įvedus kadencijas sudėtingiau rastis tiems ydingiems vadovybės ir darbuotojų santykiams. Aišku, kad kadencijos nėra vienintelė priemonė, skirta mobingui užkardyti, reikalingi kiti sisteminiai pokyčiai, bet vadovų rotacija yra viena iš tų priemonių“, – kalbėjo Laisvės frakcijos atstovė.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga ragino palaikyti komiteto poziciją ir sakė, kad „mobingo jūs tokiais dalykais tikrai neišspręsite“.
„Mes komitete kalbėjome, kad tas (Seimo narių) siūlymas atsirado labai ekspromtu. Buvo (komiteto) siūlymas padaryti platesnę analizę, pasižiūrėti, kas atsitiko švietimo sistemai, kurioje realiai pradėjo trūkti vadovų ir jų dabar nerandama“, – kalbėjo A.Veryga.
Seimo narės siūlymą dėl kadencijų įregistravo po „Laisvės TV“ paskelbto tyrimo apie problemas gydymo įstaigose.
