Diskusija dėl prisijungimo prie Prancūzijos vadovaujamos antiteroristinės operacijos „Barkhane“ rengiama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas 15min sakė manantis, kad misija Malyje galėtų padėti užsitikrinti Prancūzijos pritarimą Lietuvos Europos Sąjungos iniciatyvoms, „ypač stiprinant Rytų partnerystės valstybių saugumą bei atsparumą Rusijos įtakai ir taip įtraukiant Prancūziją į Baltijos regiono saugumo architektūrą“.
Misijose prieš islamistines grupuotes Afrikos Sahelio regione – Malyje, Čade, Nigeryje, Burkina Fase ir Mauritanijoje – Prancūzija yra dislokavusi per 5 tūkst. karių ir nuolat prašo sąjungininkų paramos.
Dabartinis Lietuvos indėlis – 40 karių savanorių Jungtinių Tautų misijoje rytinėje Malio dalyje. Jie atsakingi už apsaugos užtikrinimą karinės bazės teritorijoje.
Prancūzai jau ne vienus metus prašo, kad Lietuva sustiprintų savo buvimą regione ir atsiųstų į jį specialiųjų operacijų pajėgas.
Pastaruosius penkerius metus Lietuvos politinis ir karinis elitas į tai žiūrėjo skeptiškai, vyravo pozicija, kad mainais iš prancūzų gautume pernelyg mažai, palyginus su didele rizika, kuri kiltų Lietuvos kariams.
Ką gautume mainais?
Galutinio sutarimo skirtingose valdžios šakose dar nėra, bet trečiadienio diskusija rodo, kad iniciatyvos šalininkai bando telkti politinę paramą.
Jie teigia, kad tai būtų geras būdas Lietuvai užmegzti tvirtesnius ryšius su Prancūzija, kurios karinė reikšmė žemyno saugumui dar išaugo po Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos.
Be to, Lietuvos specialiųjų operacijų kariai netrukus grįš iš Afganistano, todėl svarstoma, kad nauja misija būtų naudinga ir išlaikyti šių karių parengtį.
Seimo komiteto žodis yra svarbus, bet ne lemiamas. Misijai patvirtinti reikia plataus politinio sutarimo – tokį sprendimą turi palaiminti ir prezidentas Gitanas Nausėda, ir Seimo dauguma.
Jei atsirastų politinės valios, Lietuvos kariai prisijungtų prie „Takuba“ operacijos, kurioje Prancūzija su sąjungininkais teikia paramą Malio ginkluotosioms pajėgoms.
Prisidėjusi prie misijos, Lietuva pasektų Estijos pavyzdžiu, kuri Malyje jau yra dislokavusi savo specialiųjų operacijų pajėgas. Savo karius neseniai atsiuntė ir Švedija.
„Takuba“ grupės kariai dislokuojami daugiausia Malyje netoli sienos su Nigeriu ir Burkina Fasu.
Šiame regione veikia kelios džihadistų grupės, susijusios su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote.
Suirutė Malyje tęsiasi nuo 2012 metų, kai po perversmo ekstremistai pirmą kartą perėmė pagrindinių šalies miestų kontrolę.
Prancūzija per karinę intervenciją netrukus išstūmė juos iš miestų, bet džihadistų sukilėliai ir toliau nuolat rengia išpuolius miestuose ir keliuose.
Politinė padėtis Malyje išlieka itin trapi. Pernai rugpjūtį šalyje įvykdytas karinis perversmas.
Šią savaitę perversmo lyderis pulkininkas Assimi Goita vėl perėmė šalies kontrolę, atleidęs prezidentą ir laikinosios vyriausybės vadovą, paskelbusius apie ministrų kabineto pertvarkymą be jo leidimo.
Kariuomenė rinkimus žada surengti 2022 metais.
