Pradėjus svarstyti interpeliaciją G.Landsbergiui parlamentarų Seimo plenarinių posėdžių salėje gerokai sumažėjo.
Išėjo ne tik nemažai valdančiųjų, bet ir interpeliaciją inicijavusios opozicijos atstovų – Seimo plenarinių posėdžių salė buvo pustuštė.
G.Landsbergiui įpusėjus skaityti atsakymus į užduotus klausimus, Seimo narys Petras Gražulis mestelėjo, kad ministras baigtų, nes esą niekam neįdomu.
Balsai salėje atsiliepė, kad įdomu.
Išklausius ministro atsakymus buvo sudaryta speciali komisija, kuri pasiūlė pritarti ministro išdėstytai pozicijai.
Už tai balsavo 73, prieš – 47, susilaikė 6 parlamentarai.
Daug priekaištų
Interpeliacijos projektą pristatęs demokratas Saulius Skvernelis sakė, kad užsienio politikos sritis yra svarbi, nesvarbu, kokios valdžios ir žmonių valią šalį valdytų.
Interpeliacija užsienio reikalų ministrui esą kalba ne apie pavardes, politines kovas, intrigas, bet apie šiais sudėtingais geopolitiniais laikais svarbią temą – užsienio politiką.
Pastaruosius dvejus metus valdantieji ir Vyriausybė, anot S.Skvernelio, akcentuoja vertybinę užsienio politiką.
Nors jis aiškino, kad neteko išgirsti, kas tai konkrečiai yra, kaip tą supranta tiek koalicijos partneriai, tiek opozicija.
Buvęs premjeras mano, kad vertybinė politika yra tokia, kuri atitinka mūsų šalies nacionalinius interesus. Jis sakė, kad reikėtų užduoti klausimus, ar pastarųjų metų veiksmai juos atitinka.
„Deja, tenka konstatuoti, kad niekada iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje užsienio politika neatrodė tokia nenuspėjama ir priklausoma nuo asmeninių ir vienašališkų užsienio reikalų ministro arba ministerijos pareigūnų sprendimų.
Niekada iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo taip demonstratyviai ignoruojamas siekti realaus, o ne primesto konsensuso užsienio reikalų politikos srityje“, – aiškino S.Skvernelis.
Ministrui jis žėrė priekaištus nuo baltarusiškų prekių tranzito per Klaipėdos jūrų uostą istorijos, tranzito į Kaliningradą iki Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo.
Pasidžiaugė dėmesiu
Į Seimo tribūną atėjęs G.Landsbergis pasidžiaugė dėmesiu užsienio politikai.
„Iš tiesų užsienio politika iš užsienio reikalų, atrodo, tampa tikra politika, kur nuomones galima turėti, išvardyti ir tarp tų nuomonių atrasti skirtumus ir iš skirtumų vėliau mėginti ieškoti bei burti konsensusą. Tai tikrai tuo nuoširdžiai džiaugiuosi“, – kalbėjo jis.
Vėliau G.Landsbergis pradėjo skaityti jau anksčiau pateiktus atsakymus į interpeliacijos klausimus.
Su užsienio reikalų ministro atsakymais galite susipažinti čia.
Interpeliuoti ministrai postus išsaugojo
G.Landsbergiui opozicija turėjo klausimų nuo Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo iš mūsų šalies derinimo su strateginiais partneriais, sankcijų režimo taikymo Kaliningrado prekiniam tranzitui, kodėl ministras, kaip planavo, neatsistatydino „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo įkarštyje, kodėl buvo delsiama su visos Lietuvos ambasados Ukrainoje evakuacija iki to, ką Lietuvos diplomatija yra nuveikusi, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas būtų sankcionuojamas ne mažiau nei Vladimiro Putino, ambasadorių skyrimo, Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo aplinkybių.
-
Už antausio Lietuvai – dviejų sąjungininkių nugaros: kiek JAV ir Vokietija gali nepaisyti Vilniaus?
-
A.Skaisgirytė: ką užsienio reikalų ministras padarė, kad sankcijos būtų stipresnės?
-
Opozicija taikosi į visą Vyriausybę: kam naudingas toks oro virpinimas?
-
Kai kurie valdantieji dėl įstrigusių pažadų jau trepsi ir ragina nebesidangstyti krizėmis
Šią Seimo kadenciją opozicija rengė kelias interpeliacijas ministrams.
Visi jie postus išsaugojo.
Pirmasis ją praėjus metams nuo darbo pradžios patyrė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Vasarą iš pareigų bandytas versti ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Rugsėjo pabaigoje Seimo opozicijai nepavyko atstatydinti ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio.
Opozicijai turint priekaištų ne vienam ministrui, kai kurie politikai svarsto, kad smulkintis pavienėmis interpeliacijomis nebereikėtų – pasitikėjimą Seime Vyriausybė turėtų pasitikrinti in corpore.
Jis aiškino, kad toks balsavimas parodytų, ar ministrų kabinetas turi pasitikėjimą Seime.
