Apsvarsčius projektą balsuoti dėl jo priėmimo registravosi 69 parlamentarai. Kad įstatymas būtų priimtas, dėl jo balsuoti turi nemažiau kaip pusė, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Opozicijos atstovai kėlė abejones dėl būsimo finansavimo modelio skaidrumo, turėjo pastabų dėl Medijų rėmimo fondo tarybos sudėties.
Seimo nariai Beata Pietkiewicz ir Tomas Tomilinas siekė fondo tarybos narių sąrašą papildyti Tautinių bendrijų taryba ir Trišale taryba, tačiau šis siūlymas atmestas.
Šeši opozicijos atstovai norėjo Medijų rėmimo fondo dalininku vietoj Kultūros periodinių leidinių asociacijos įrašyti Lietuvos meno kūrėjų asociaciją. Tačiau jų projektas pateiktas per vėlai, todėl liko nesvarstytas.
„Labai keista, kai dabar steigėjai ar dalininkai yra labiau informacinių priemonių atstovai, tai yra Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Pagal ankstesnę tvarką, na, dabartinę veikiančią tvarką buvo Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Man nesuprantama, kodėl mes ir valdantieji, kurie propaguoja kultūrą kaip vieną iš svarbiausių dalykų, ką reikėtų remti, išmeta šią asociaciją iš steigėjų ir dalininkų“, – sakė vienas iš pasiūlymo autorių socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo Kultūros komitetas konservatorius Vytautas Kernagis atkreipė dėmesį, kad Kultūros periodinių leidinių asociaciją sudaro tokie kultūros leidiniai kaip „Literatūra ir menasׅ“, „Šiaurės Atėnai“, „Septynios meno dienos“, tuo metu Meno kūrėjų asociacija vienija įvairias sąjungas – Architektų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Rašytojų sąjunga ir kt.
„Senasis fondas, būkim biedni, bet teisingi, žinome, kaip veikė, kam jis pinigus skirstė. Čia bus gana skaidru. O Meno kūrėjų asociacija bus taryboje ir turės pakankamai galios paveikti fondo kryptį, jei tas fondas važiuos ne ten, kur reikia“, – sakė V. Kernagis.