Dėl susitarimui pritariančios rezoliucijos priėmimo be pataisų balsavo 73, prieš balsavo 21 Seimo narys, o susilaikė – 21.
Rezoliuciją, palaikančią susitarimą, pristatęs konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad susitarimas yra teisiškai neįpareigojantis ir kiekviena valstybė pati pasirinks priemones.
„Galėtume pasinaudoti informacijos rinkimu, duomenų valdymu, išorinės sienos apsauga, migrantų grąžinimu“, – savo matomas JT susitarimo pozityvias puses vardino Ž.Pavilionis.
„Dalyvautume procese ir neleistume radikalioms grupėms primesti mums darbotvarkę“, – aiškino konservatorius.
Jis ragino nepalikti Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno „vieno prieš klausimus“. „Jei mes nepritarsime šiai kompromisinei rezoliucijai, tai jis liks be paramos“, – aiškino Ž.Pavilionis.
Ž.Pavilioniui oponuoti puolė partijos kolega Rimantas Jonas Dagys retoriškai klausdamas, kam reikalinga tokia rezoliucija, kuri „realiai nieko nepakeis“.
Prie jo prisijungė ir suspenduotas partijos narys Laurynas Kasčiūnas, kuris pažymėjo, kad JT susitarimui nepritaria JAV, Izraelis ir Lenkija, kurią jis pavadino strategine partnere.
„O šiam susitarimui pritaria Rusija“, – piktinosi L.Kasčiūnas, aiškindamas, kad Rusija suinteresuota „didėjančiais migracijos srautais Vakarų pasaulyje ir Vakarų krikščioniškoje civilizacijoje“.
Ž.Pavilionio teigimu, JAV ar Izraelis turi pakankamas priemones migracijos procesų suvaldymui, o Lietuvai reikalinga pagalba. Jis tikino, kad Rusijos pritarimas gali būti vertinamas dviprasmiškai.
„Ji bombarduoja Sirijos kaimus, skatina migraciją, o tuo pačiu kursto nepritarimą tokiam JT susitarimui. Tikrasis Rusijos ir radikalių jėgų interesas yra suskaldyti šitą Seimą ir pasiimti visus balsus sau“, – atsakė bendrapartiečiui Ž.Pavilionis.
Konservatorius Kęstutis Masiulis pastebėjo, kad šis susitarimas jau suskaldė įvairias valstybes, kurios laikosi skirtingų pozicijų.
Prie rezoliuciją kritikuojančių Ž.Pavilionio bendrapartiečių prisijungė ir valstietis Mindaugas Puidokas, aiškindamas, kad konservatorius bando suderinti „dvi nederančias pozicijas“.
A.Ažubalis: niekas negali paaiškinti, kam tas dokumentas reikalingas
Rezoliuciją, kuria raginama nepalaikyti JT migracijos sutarties, pristatęs Ž.Pavilionio kolega Audronius Ažubalis piktinosi, kad Seimas svarsto susitarimą, kuris net nėra išverstas į lietuvių kalbą. Jis priminė atvejį, kai buvo balsuojama už Europos Sąjungos konsitituciją.
„Nė vienas komitetas nebuvo apie tai informuotas“, – kalbėdamas apie sutarties turinio pristatymą sakė A.Ažubalis.
„Lietuva yra teisinė ir gerai veikiančios jurisdikcijos valstybė, Šengeno zonos valstybė. Dabar bandoma Lietuvą įtraukti į dar vieną formatą, kuris neaiškus, prieštaringas. Niekas negali paaiškinti, kam tas dokumentas reikalingas“, – sakė jis.
Jis pastebėjo, kad sutartyje numatoma daugybė migrantų teisių. „Ten parašyta, kad migracija iš principo yra pozityvus dalykas. Nebandoma atskirti, kad yra visokių šalutinių procesų, kai ta migracija vyksta“.
A.Ažubalis priminė, kad dažnai tokie deklaratyvūs dokumentai tampa ir teisės normomis.
Jis citavo Vokietijos krikščionių demokratų atstovus, kurie Bundestage aiškino, kad suvienodintos migracijos sąlygos būtų naudingos migrantų naštos norintiems atsikratyti vokiečiams.
Andrius Kubilius bandė suderinti susipliekusių partiečių pasiūlymus, primindamas emigracijoje gyvenančius ir savo teises norinčius išlaikyti lietuvius bei situaciją po Antrojo pasaulinio karo, kai daugeliui pabėgėlių reikėjo laukti, kol JAV pakeis savo migracijos įstatymus ir įsileis nuo karo bėgančius civilius.
Jis dar kartą pabrėžė, kad dokumente užtikrinama kiekvienos valstybės teisė laikytis savo nusistatytos migracijos politikos.
„Raginu palaikyti šią rezoliuciją, kurią pasirašėme kartu su Agne Širinskiene“, – apie netikėtą požiūrių sutapimą juokavo A.Kubilius.
L.Kasčiūnas priminė A.Merkel sprendimą
L.Kasčiūnas teigė argumentų neišgirdęs ir pajutęs tik bandymą nuraminti, kad „dokumentas neįpareigos“.
„Toks dokumentas gal ir neįpareigoja, bet gali tapti naujų nurodymų šaltiniu“, – kalbėjo jis. „Labai sunku turėti kažkokį patikimą informacijos apsikeitimo mechanizmą su šalimis, kurių piliečiai tik ir galvoja kaip gavę papildomus pinigus vykti gyventi į Vakarų šalis“, – sakė L.Kasčiūnas, ragindamas sukurti saugiklius, kad „Europa netaptų ekonominės migracijos taikiniu“.
Jis aiškino, kad ekonominiai migrantai ar klimato kaitos migrantai yra sutapatinami su karo pabėgėliais.
L.Kasčiūnas Vokietijos kanclerę Angela Merkel pavadino „iškilia, bet neatsakinga politike“, pasakodamas, kad ši pakvietė visus migrantus atvykti į Vokietiją.
Emanuelis Zingeris priminė L.Kasčiūnui, kad Lietuvą šiuo metu saugo vokiečių kariai. „Kodėl jie mus saugo? Mus saugo, nes mus jungia solidarumas“, – pabrėžė E.Zingeris. Jis pastebėjo, kad susitarimas padėtų grąžinti Afrikos valstybėms migrantus, kurie atvyktų į Vakarų Europos valstybes.
„Tie kolegos, kurie galvojate, kad arabai neatvyks į Lietuvą, labai klystate“, – aiškino Naglis Puteikis.
Jis tikino, kad „arabų gimstamumas vis dar didėja“, o Lietuvai pasivijus ES valstybes pagal vidutinį darbo užmokestį, jie „plūs į Lietuvą“. N.Puteikis porino ir apie tai, kad klimato kaita panaikina „natūralų šalčio barjerą“, kuris, jo teigimu, kol kas stabdė migracijos procesus.
Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius susitarimui pritaria
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, jog paremti migracijos susitarimą Lietuva planuoja, nes tai „yra galimybė daryti įtaką procesams, o ne atsiriboti nuo tų kausimų sprendimo“.
„Mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Reikėtų pabrėžti, ko nenumato tas susitarimas – jokių dokumentų pasirašoma nebus, tai nėra tarptautinė sutartis, ir jokių teisinių pasekmių nėra numatoma. Tą norėčiau iš karto pasakyti, kadangi viešojoje erdvėje yra daug klaidingų interpretacijų. Yra aiškiai pabrėžiama, nacionalinis suverenitetas bus išlaikytas, mes turim savo teisės viršenybę ir su migracija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius įstatymus“, – tvirtino ministras.
Jis tvirtino, kad aistros dėl dokumento „kilo kiek netikėtai ir priežastis toms emocijoms buvo neteisingai paskleista informacija, kad šalys įsipareigos teisiškai kažką daryti, tikslinti įstatymus, buvo netgi skleidžiama nuomonių, kad numatoma skatinti migraciją“.
Pasak L.Linkevičiaus, susitarimą planuoja paremti apie 180 JT valstybių, o priėmus sprendimą „pasekmės yra tokios pačios visoms šalims“.
Seime yra registruotas rezoliucijos projektas, kuriuo Vyriausybė būtų raginama „nepriešinti visuomenės ir pasitraukti iš JT Pasaulinio saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutarties pasirašymo procedūrų“. Projektą registravo „tvarkiečių“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
Dokumentu būtų konstatuojama, kad „pakto pasirašymas gali kelti grėsmę nacionaliniam suverenitetui“.
Po pusantrų metų derybų liepią parengtą JT susitarimą dėl migracijos ketinama priimti per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis.
Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.
Anksčiau Lenkija ir kitos rytinės Europos Sąjungos narės Čekija, Vengrija ir Slovakija kategoriškai atmetė Vokietijos remtą ES planą po 2015 metų migrantų krizės įvesti privalomų kvotų sistemą. Birželio mėnesį ES lyderiai atsisakė šio plano, pagal kurį migrantai ir pabėgėliai būtų buvę skirstomi po visą bloką.
