Po balsavimo 68 iš 105 Seimo narių svarstymo stadijoje šiam projektui pritarė. 3 buvo prieš, o 34 susilaikė. Tiesa, šis sprendimas dar turėtų būti vertinamas Konstituciniame Teisme. Manoma, kad jis gali pažeisti referendumo nepertraukiamumo principą.
Liberalė Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad beveik visos politinės partijos palaiko „šią pasaulio lietuviams svarbią iniciatyvą“, bet pasirinktas formatas kelia nerimą.
„Didelį nerimą kelia tai, kad jame numatyta nuostata organizuoti referendumą dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka“, – kalbėjo ji, pabrėždama, kad tokio precedento nebuvo jokioje kitoje Europos valstybėje.
„Yra žmonių, kurie nepritars, ir mes negalime taisyklių konstruoti taip, kad jos nulemtų vienokį ar kitokį referendumo rezultatą“, – pridūrė liberalė.
Jos manymu, dviejų savaičių pertrauka pažeis referendumo nepertraukiamumo principą, o antrasis prezidento rinkimų turas taip pat nebūtinai vyks, nes prezidentas gali būti išrinktas jau ir pirmajame ture, kaip tai nutiko su Dalia Grybauskaite.
A.Armonaitė siūlė organizuoti referendumą dvi dienas, tačiau be dviejų savaičių pertraukos. Šiam pasiūlymui po balsavimo nepritarta.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis ragino pamiršti partinius ar asmeninius interesus ir vieningai balsuoti.
„Už mūsų sienų susitelkę visi pasaulio lietuvių lyderiai laukia mūsų sprendimo. Mes trypčiojame 28 metus“, – posėdyje skelbė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas.
Pabrėžė antikonstitucingumą
Socialdemokratas Julius Sabatauskas iš Seimo tribūnos pabrėžė, kad reikėtų viešojoje erdvėje kalbėti ne apie dvigubą, o apie daugybinę pilietybę, nes asmeniui bus leidžiama turėti ne vieną pilietybę.
„Nereikia verstis per galvą ir daryti bet ką, kad tas referendumas būtų teigiamas. Todėl aš nepritariu balsavimui su dviejų savaičių pertrauka“, – sakė J.Sabatauskas, primindamas konstitucinės teisės eksperto Vytauto Sinkevičiaus pastabas.
„Kas bus, kai mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą ir jis paaiškins, kad pažeistas balsavimo nepertraukiamumo principas? Mums vėl teks taisyti siūlymą“, – konstatavo socialdemokratas.
Valstiečių ir žaliųjų atstovė Agnė Širinskienė tikino, kad referendumas net ir su pertrauka vyks saugiai, nes Lietuvos policija pažadėjo saugoti balsadėžes ir atgabenti jas atgal į balsavimo vietas po kelių savaičių pertraukos.
Jos teigimu, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad papildoma diena atneša 8 proc. daugiau balsuojančių.
Konservatorius Arvydas Anušauskas pritarė siūlymui balsuoti referendume tik dvi dienas be pertraukos. Jis ironizavo, kad balsadėžes galėtų saugoti ir kariuomenė ar Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.
Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.