Seime veikia penkios parlamentinės grupės. Didžiausia jų – 43 tautos išrinktuosius vienijanti grupė „Už demokratišką Baltarusiją“. Per pusę mažiau parlamentarų susibūrę į Maldos grupę.
Dalis Seimo narių yra pasiskirstę ir pagal gimtuosius, parlamente atstovaujamus ar tiesiog mylimus regionus. 21 seimūnas priklauso Dzūkijos bičiulių, o 15 – Šiaulių krašto bičiulių parlamentinėms grupėms. Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinėje grupėje savo nišą atrado 12 Seimo narių.
Meldžiasi ir diskutuoja
Maldos grupė vienija Seimo narius, kuriems artimos krikščioniškos vertybės. Į ją susibūrę politikai stengiasi, kad šiandienos politika atitiktų jų propaguojamas dorybes.
Maldos grupės pirmininkas Egidijus Vareikis panašiai mąstančius kolegas draugėn subūrė praėjusios Seimo kadencijos pradžioje. Nuo tada dalis tautos išrinktųjų ir parlamento kanceliarijos darbuotojų Dievo žodžio klausymui ir bendrai maldai renkasi Seime įrengtoje popiežiaus Jono Pauliaus II auloje. „Susirenkame kiekvieno mėnesio pirmąjį antradienį prieš vakarinį Seimo plenarinį posėdį. Paprastai ateina ne daugiau kaip 10 parlamentarų. Meldžiamės, kalbamės apie einamus religijos reikalus“, – pasakojo E.Vareikis.
Maldos grupės veikloje dalyvauja daugiausia centro dešinės atstovai. Tarp parlamento maldininkų yra tik viena opozicijos atstovė – Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rima Baškienė. Paklaustas, kodėl jų Maldos grupėje beveik nėra kolegų iš kairės, E.Vareikis tik gūžtelėjo pečiais. „Jei žmonės netiki, nieko čia nepadarysi“, – pažymėjo jis.
Konservatoriai neprijaučia
Konservatorių nesutiksi Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės posėdžiuose. Jos pirmininkė, socialdemokratė Birutė Vėsaitė apgailestavo, kad dešiniesiems įsitikinimai esą neleidžia prisidėti prie svarbių problemų sprendimo. „Esame tikrai nedidelė grupė. Nė vienas konservatorius neprisideda, nes mūsų veikla prieštarauja jų nuostatoms“, – tvirtino ji.
Šios grupės nariai rūpinasi įvairiomis problemomis: nuo klimato kaitos iki reprodukcinės sveikatos. „Svarstome su dirbtiniu apvaisinimu, lytiniu švietimu ir auklėjimu susijusius klausimus“, – dėstė B.Vėsaitė.
Aktyvieji dzūkai
Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės pirmininkas Kęstutis Daukšys LŽ pasakojo, kad užsirašyti į grupę gali kiekvienas sentimentų šiam šalies regionui jaučiantis Seimo narys. „Jei žmogus jaučia Dzūkijai švelnius jausmus, myli šį kraštą, jo žmones, tai ir dalyvauja mūsų veikloje“, – aiškino jis.
K.Daukšys džiaugėsi, kad parlamente veikia vienintelė etnografinio regiono pagrindu susibūrusi grupė. Seimo suvalkiečiai, aukštaičiai ir žemaičiai ne tokie aktyvūs. „Gal jie mažiau organizuoti? Gal, pavyzdžiui, žemaičiams atrodo, kad jų ir taip dauguma Seime?“ – spėliojo „darbietis“.
Seimo dzūkai ir jiems prijaučiantieji paprastai susirenka kartą per tris mėnesius. Per pastarąjį susitikimą tartasi, kaip per valstybės biudžeto svarstymą ir priėmimą Seime pasiekti, kad Dzūkijai atitektų daugiau lėšų. Grupės nariai taip pat stengiasi dalyvauti įvairiuose renginiuose. Pavyzdžiui, Dzūkijos bičiuliai Seime noriai vyko į iškilmingą Merkinės 650 metų jubiliejaus šventę.
Svaresnis balsas
Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė sulaukia nemažai šiauliečių, Šiaulių regiono organizacijų prašymų padėti, pasiūlymų, kaip spręsti tam tikras problemas. Grupės pirmininkas Andrius Šedžius džiaugėsi, kad jos dėka Vyriausybė Saulės mūšio istorinei vietai pažymėti ketina skirti 1 mln. litų. „Grupės narius vienija ne partija ar ideologija, o su Šiauliais susijusi veikla. Drauge mūsų balsas yra žymiai svaresnis, į teikiamus siūlymus atsižvelgiama dažniau“, – tvirtino šiauliečių lyderis parlamente.
Neseniai A.Šedžius pasisiūlė tapti ir Dzūkijos bičiuliu Seime. „Norėčiau dalyvauti šios grupės veikloje. Mano tėtis kilęs iš Alytaus rajono, būdamas vaikas ten praleidau ne vieną vasarą, – pasakojo jis. – Susikirtimų dėl to, kurio regiono interesus ginti, tikrai nebūtų.“
