Pirmadienį Seime surengta apskritojo stalo diskusija „Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės problemos“. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad surengti diskusiją paskatino prezidentės metinis pranešimas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados ir po jų pateikti siūlymai.
„Pastaruoju metu, po tos korupcinės bylos, atsiranda daugiau diskusijų, kad reiktų grįžti prie to, kad leistume verslui remti politines partijas“, – teigė ji, pabrėždama, kad prieš septynerius metus šios sistemos buvo atsisakyta dėl aiškaus interesų konflikto.
„Toks grįžimas būtų žalingas“, – sakė A.Bilotaitė. „Biudžetinis finansavimas yra pakankamas, tik kyla klausimas, ar ta parama yra pakankamai skaidri“, – pridūrė Seimo narė.
Jos teigimu, dabar, norint apeiti partijų paramos įstatymą, naudojamasi paramos-labdaros fondų veikla, mokėjimais grynaisiais pinigais.
„Naujas siūlymas skirstyti paramą pagal mandatus, o ne balsų skaičių yra akivaizdžiai naudingas valdantiesiems“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
„Suteikus galimybę dalyvauti rinkimuose rinkimų komitetams piliečiai išties gali daugiau dalyvauti, bet reikėtų pasižiūrėti į finansavimo klausimą ir peržiūrėti spragas, nes yra kas naudojasi ta rinkimų komitetų forma“, – sakė Seimo narė.
Rinkimų komitetus palygino su chameleonais
Jai antrino ir bendrapartietis Andrius Kupčinskas, kuris pabrėžė, kad vietos savivaldos rinkimuose rinkimų komitetų skaidrumo problemos ryškiausios.
„Pamatėm, kad rinkimų komitetai pradedami išnaudoti organizuotiems susivienijimams. Jie gali gauti juridinę paramą iš įvairių juridinių asmenų“, – pasakojo jis. A.Kupčinskas pabrėžė, kad rinkimų komitetai dažnai dangstosi visuomeninių organizacijų forma ir taip gali apeiti finansavimo tvarką.
„Prieš rinkimus jos kaip chameleonai pakeičia spalvą ir tampa rinkimų komitetais“, – sakė Seimo narys. „Nei VRK, nei kitos institucijos nereguliuoja tų visuomeninių organizacijų ir kitiems rinkimų dalyviams sunku konkuruoti tokiomis sąlygomis“, – pridūrė jis.
A.Kupčinskas siūlė rinkimų komitetus prilyginti partijoms ir taip spręsti nelygiavertės konkurencijos problemą.
VRK vadovė mato problemą
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė teigė, kad komisija jau diskutavusi apie šią problemą bei mato bėdą, kad visuomeninės organizacijos tampa rinkimų komitetais.
„Konkurencinėje aplinkoje jiems lengviau konkuruoti“, – pripažino ji. „Galbūt turėtų visuomeniniai rinkimų komitetai deklaruoti savo sąsajas su judėjimais, organizacijomis. Galbūt reikėtų tikrinti tų organizacijų kelerių metų finansines ataskaitas“, – svarstė VRK vadovė.
Ji pateikė ir siūlymą rinkimų komitetams bėgant laikui tapti regionų partijomis.
„Jeigu yra rinkimų komitetas ir jis metai iš metų dalyvauja rinkimuose tokiu pat pavadinimu, galbūt reikėtų diskutuoti apie mažas, regionines politines partijas?“ –retoriškai klausė L.Matjošaitytė.
„Komitetai turi galimybę būti netiesiogiai finansuojami. Jei komitetas deklaruoja tam tikrą ryšį su verslo organizacija, mes galėtume patikrinti“, – teigė L.Matjošaitytė, pripažindama, kad dabar VRK šio darbo kokybiškai atlikti negali, nes ataskaitos iš Registrų centro nėra nemokamos ir kiekvienas patikrinimas kainuoja.
Ji taip pat pabrėžė, kad rinkimų komitetams neturėtų būti leidžiama išsiregistruoti, jei jo nariai išrenkami į tarybą ar kitą atstovaujamąją instituciją.
VRK vadovės manymu, grįžti prie senosios tvarkos neverta, o naujus partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo šaltinius derėtų labai aiškiai apibrėžti.
Z.Vaigauskas paragino didinti finansavimą
Buvęs VRK vadovas Zenonas Vaigauskas tikino, kad Lietuva „turi nemažą autoritetą šiuo klausimu“.
„Gaudyt visuomenines organizacijas, kad jos ateity kurs kažkokius rinkimų komitetus, reikštų griauti komisijos darbą“, – tikino Z.Vaigauskas, pabrėždamas, kad organizacijoms turėtų būti leista tapti politinių procesų dalyviais.
Jo teigimu, partijoms primesta jau pakankamai pančių, tačiau atsakomybės nėra tiems, kurie nori neteisėtai finansuoti.
„Partijos kaip vargšas, kuris sėdi prie bažnyčios. O mes baudžiam tą elgetą, kuris paėmė pinigus, ir išvarom jį iš miesto“, – kalbėjo buvęs VRK vadovas, siūlydamas didinti finansavimą partijoms ir leisti jas remti fiziniams asmenims.
„Jei juridinis asmuo parėmė partiją, tai tegul jis į valstybės biudžetą moka dešimteriopai“, – sakė Z.Vaigauskas, svarstydamas, kad galbūt neteisėtas finansavimas gali būti laikomas ir kriminalizuota veikla.
Jis taip pat pastebėjo, kad partijos gali gauti banko paskolą pasinaudoję garanto galimybe, nors teisiškai tokių paskolų galimybė nenumatyta.
„Transparency International“ ragina reikalauti daugiau rinkimų komitetų atsakomybės
„Transparency International“ vadovas Sergejus Muravjovas pabrėžė, kad lengvų atsakymų diskusijoje apie partijų finansavimo formą nėra.
„Reikėtų gerai suprasti, kokio masto tai problema“, – teigė jis. „Asociacijų įstatymas neveikia, nes daugelis jų neteikia savo finansinių ataskaitų viešai“, – pridūrė S.Muravjovas, ragindamas didinti jų atsakomybę. Jis pasiūlė viešinti stambiausius asociacijų, visuomeninių organizacijų paramos teikėjus.
„Draudimas verslui remti partijas prisidėjo prie įtakos politiniams sprendimams mažinimo“, – pastebėjo jis. S.Muravjovas priminė, kad tyrimai rodo, jog pasikeitęs finansavimas padėjo skaidrinti viešųjų pirkimų procesą.
„Transparency International“ vadovas ragino ne užkirsti kelią organizacijoms tapti politiniais veikėjais, bet prailginti jų gyvenimo trukmę, reikalauti rinkimų komiteto veiklos tęstinumo.
Politologas Lauras Bielinis: „Kuo jie skiriasi nuo partijų?“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų profesorius Lauras Bielinis stebėjosi, kad partijos ir rinkimų komitetai traktuojami kaip skirtingos organizacijos.
„Kuo jie skiriasi nuo partijų? Tai iš esmės tas pats organizmas, bet skirtingi pavadinimai viską sujaukia“, – pastebėjo jis. „Funkcionuoja jie vienodai. Mes tik patys sukėlėme teisinę, politinę ir kitokias painiavas“, – pridūrė L.Bielinis.
„Noras buvo geras, o dabar turime diskusiją, kaip šitą gerą norą su blogomis pasekmėmis spręsti. Jei paliksime taip, kaip yra, tai po kelerių metų atsidurs dar kokia asmeninė iniciatyva, kuri pradės siekti valdžios“, – perspėjo politologas.
„Tvarką reikia suvienodinti“, – ragino jis, pabrėždamas, kad dabar politinės partijos atsilieka ir neturi galimybės lygiai konkuruoti.
„Rinkimų komitetai gali padėti politinėms partijoms, bet ne patys dalyvauti valdžioje“, – svarstė profesorius ir pritarė STT atstovų išsakytam siūlymui ilginti rinkimų kampanijos laikotarpį, nes ši vyksta žymiai anksčiau nei oficialus paskelbimas.
„Pratęsę kampaniją priversime arba daugiau mokėti, arba pamatysime daugiau tų nesąžiningų atvejų“, – teigė jis.
2015 metais užregistruoti 58 rinkimų komitetai, iš kurių 19 tokiais pačiais pavadinimais egzistavo kaip visuomeninės organizacijos ar asociacijos. Jų veikla iki tapimo rinkimų komitetu yra menkai reguliuojama.