Šio rajono taryboje daugumą turi viena partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), jos atstovė Marija Rekst mere perrinkta dar vienai kadencijai pirmajame ture. Priekaištai dėl nesudaromų sąlygų ugdymui lietuvių kalba skamba ne pirmą kartą.
Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis situaciją pavadino nepakenčiama. „Ir taip atsitiko ne dėl to, kad visi Vilniaus rajono politikai nusiteikę prieš lietuvišką mokyklą, bet valdančioji dauguma turi kitų interesų“, – teigė parlamentaras.
Prašymai atmetami
G.Kazėnas tikino, kad Vilniaus rajono administracija nepalankiai žiūri į švietimą lietuvių kalba rajone. Jo teigimu, opozicijos atstovai ne kartą kreipėsi su prašymu atidaryti naujas grupes darželiuose, tačiau tai visada atmetama. Didžiausia problema yra arčiau Vilniaus esančiose seniūnijose, kur gyventojų daugėja, o naujos grupės darželiuose nekuriamos.
Švietimo įstatyme yra pasakyta, kad savivalda turi užtikrinti švietimą visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo jų tautybės ar kitokių aplinkybių, – sakė G.Kazėnas.
„Mums tai visiškai nepriimtina ir mums keista, kad atrodo, jog Vilniaus rajonas yra atskira respublika. Bet mes gi žinome, kad savivalda teises ir kompetencijas gauna iš centrinės valdžios ir ji negali elgtis taip, kaip jai atrodo. Švietimo įstatyme yra pasakyta, kad savivalda turi užtikrinti švietimą visiems Lietuvos vaikams, nepriklausomai nuo jų tautybės ar kitokių aplinkybių. Situacija tikrai nepalanki ir mes nematome kitos išeities, tik bandyti atkreipti aukščiausios valdžios dėmesį, kad čia nebūtų diskriminacijos. Nes ten, kur nėra santarvės, santaikos, ten yra galimybė reikštis radikalioms jėgoms, ir tai žalinga valstybei“, – kalbėjo Vilniaus rajono politikas.
Vilniaus rajono tėvų bendruomenės atstovė D.Legan paminėjo, kad šiuo metu Riešės darželį baigia 30 vaikų, o į priešmokyklinę grupę Riešės gimnazijoje priimama 110 bei 44 vaikai – į Bukiškio skyrių.
„Iš viso 154 vaikus turi priimti į priešmokyklinį ugdymą, o darželį palieka 30, tai kur ugdomi dar 124 vaikai? Yra privatūs darželiai steigiami. Blogis yra tas, kad Vilniaus miestas prieš kelerius metus padarė 100 eurų kompensaciją. Riešės gyventojas, norėdamas gauti vietą darželyje, turi registruotis Vilniuje, darželis registruotas Vilniaus mieste, bet yra Riešėje. Vadinasi, neregistruoti sostinėje jau gali vesti tik be kompensacijos. Kas atsitiko įvedus 100 eurų kompensacijas? Darželiai pabrango 100 eurų“, – kalbėjo tėvų atstovė.
Jos teigimu, sunkumų esama ir Riešės gimnazijoje, kurioje prieš kelerius metus mokėsi apie 600 vaikų, o dabar yra 1100. „Einame į rajono savivaldybę ir sakome, kad mums reikia vietų. Jie nemato, nenori matyti, kad mums reikia vietų. Siūlome atlikti apklausą, jiems nereikia. Prašomės į lenkų darželius, ten mūsų nepriima“, – vardijo D.Legan.
Vadinasi, neregistruoti sostinėje jau gali vesti tik be kompensacijos. Kas atsitiko įvedus 100 eurų kompensacijas? Darželiai pabrango tuo pačiu 100 eurų, – sakė D.Legan.
Ji teigė išgirdusi rajono savivaldybėje, kad vietų galbūt ir atsirastų, jeigu Riešės gimnaziją Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri yra jos steigėja, perduotų Vilniaus rajono savivaldybei. Bet esą tai būtų labai bloga išeitis, todėl tėvai prašo ministerijos steigti naujus darželius, nes Vilniaus rajono savivaldybė dėl to nedaro nieko.
Problema ne tik lietuvių šeimoms
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas spaudos konferencijoje, tikino, kad problemų kyla ne tik tėvams, kurie nori savo vaikus mokyti gimtąja lietuvių kalba, tačiau esą ir tautinių bendrijų atstovai yra linkę leisti vaikus į lietuviškas ugdymo įstaigas.
„Jie supranta ir galvoja apie savo vaikų ateitį – mokslus universitetuose, įsitvirtinimą darbo rinkoje, nes tyrimai rodo, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra vienas pagrindinių kriterijų įsitvirtinant. Tai noriu pabrėžti, kad kalbame ne tik apie lietuviškas šeimas, bet ir tas, kurios nori vaikus ugdyti valstybine kalba“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Jo teigimu, LLRA daro viską, kad ugdymo valstybine kalba būtų kuo mažiau. Seimo narys pateikė skaičius, kad apie 5 tūkst. vaikų kasdien tėvai vežioja į Vilniaus miestą – darželius ir mokyklas.
„Vilniaus rajone gyvena apie 130 tūkst. žmonių, o gyvenamąją vietą yra deklaravę tik 103 tūkst. būtent dėl šitų susiklosčiusių aplinkybių, nes jie turi deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste būtent todėl, kad jų vaikams reikia lankyti darželius ir mokyklas Vilniaus mieste. Aš čia matyčiau ir politinius dalykus – kur deklaruoji gyvenamąją vietą, ten ir balsuoji. Mes puikiai suprantam, kad LLRA, kuriai palaikymas vis mažėja, siekia, jog kitaip mąstančių būtų kuo mažiau“, – dėstė L.Kasčiūnas.
Mes puikiai suprantam, kad LLRA, kuriai palaikymas vis mažėja, siekia, jog kitaip mąstančių būtų kuo mažiau, – sakė L.Kasčiūnas.
Seimo nariai, priklausantys TS-LKD frakcijai, siūlo Vyriausybei įsikišti, nes esą rajone jaučiama lietuvių diskriminaciją. L.Kasčiūnas ir A.Ažubalis kreipėsi į Saulių Skvernelį ir Algirdą Monkevičių ragindami prisiimti atsakomybę „dėl Lietuvos Respublikos piliečių pilietinių ir konstitucinių teisių Vilniaus rajone užtikrinimų“. Jų teigimu, vienas efektyviausių būdų spręsti šias problemas būtų kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų ŠMSM steigti pavaldžius darželius su grupėmis lietuvių kalba arba papildomas grupes jau veikiančiose ministerijos švietimo įstaigose.
Tai būtų, anot A.Ažubalio, tiesioginis Vyriausybės įsikišimas ir parodytų, ar svarbiau politikams kalbėti apie globalias problemas, ar spręsti tokias kasdieniškas problemas. Esą ir šeimų gyvenimas atrodo keistai, kai vienas iš tėvų savo gyvenamąją vietą fiktyviai ar pusiau fiktyviai deklaruoja Vilniaus mieste, o kitas rajone. Ir viskas tik dėl to, kad galėtų vaikus leisti į sostinės darželius ar mokyklas.
Žada darželį 2024 m.
D.Legan pastebėjo, kad pokyčių lyg ir žadam – štai 2024 metais turėtų būti pastatytas naujas darželis Riešėje, tačiau tuomet vaikai, kuriems darželio reikia dabar, jau lankys mokyklą. O siūlymas statyti modulinius darželius, nes tokios statybos greitos, atmetamas.
„Negalime sutikti, kai savivaldybė sako, kad pinigų trūksta. Pernai savivaldybės biudžete liko 5 mln. eurų nepanaudoti ir jie buvo perkelti į kitus metus, bet niekas nepadaryta, kad, tarkim, įsteigtų naują darželį. (…) Kodėl ten, kur lenkų vaikų mažėja, negali įsileisti lietuvių grupių? Tegu bendrauja vaikai, kalbasi, keičiasi savo kultūrine patirtimi, bet yra ciniškas politinis interesas, skaudžiausia, kad dėl politinių interesų kenčia paprasti gyventojai“, – kalbėjo G.Kazėnas.
Problemų aštri ir Rastinėnuose, kur, anot tėvų, mokykla pustuštė, tačiau joje lietuviškos darželio grupės nesteigiamos. Esą geriau turėti dvi bibliotekas, galbūt ateityje įsteigti muziejų ar perkelti kultūros centrą.
Savivaldybė kaltina ministeriją
Vilniaus rajono savivaldybė savo komentare tvirtina, kad kalta šioje situacijoje yra ministerija: „Atkreiptinas dėmesys, jog planingai, vietos bendruomenės poreikius tenkinančiai, ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo plėtrai trukdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nenoras bendradarbiauti su Savivaldybe kuriant darniai veikiančią, geros kokybės visuotinį švietimą užtikrinančią švietimo sistemą Vilniaus rajone. Chaotiškas, nesuderintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių ugdymo įstaigų steigimas Vilniaus rajono teritorijoje trukdo Savivaldybei didinti švietimo paslaugų prieinamumą ugdytis tiek valstybine, tiek tautinės mažumos kalba.“
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai 15min anksčiau yra teigę, kad jokios diskriminacijos nesama, stengiamasi naujas grupes kurti. „Ikimokyklinio ugdymo grupės steigiamos atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikį, turimus išteklius bei švietimo įstaigos pasirengimą ir turimas sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo paslaugoms teikti“, – teigiama savivaldybės komentare.
Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtose mokyklose mokosi daugiau nei 9 tūkst. mokinių, dar beveik 3 tūkst. vaikų lanko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokyklas.
