„Manau, kad ši Konstitucijos pataisa padėtų atkurti prarastą pasitikėjimą teismais ir pačia valstybe“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.
Siūloma Konstitucijoje numatyti, kad teismai yra sudaromi iš teisėjų, o įstatymo nustatyta tvarka – ir teismo tarėjų. Tarėjais galėtų būti tik Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, juos ketveriems metams, bet neilgiau nei dviem kadencijoms iš eilės skirtų ir atleistų savivaldybių tarybos. Reikiamą teismo tarėjų skaičių nustatytų teisingumo ministras Teisėjų tarybos pritarimu.
Pagal pataisas, tarėjais tapę asmenys įgytų teisinę neliečiamybę.
Pagal pataisas, tarėjais tapę asmenys įgytų teisinę neliečiamybę. Jie negalėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti be savivaldybės tarybos sutikimo.
Pasak A.Paulausko, tarėjų įteisinimas mažintų nepasitikėjimą teismais, sudarytų visuomenei galimybes dalyvauti įgyvendinant teisingumą,skatintų bylų nagrinėjimo objektyvumą, padėtų bylas nagrinėti bešališkiau ir įvairiapusiškiau, efektyviau ginti žmogaus teises.
Jis taip pat pabrėžė, kad visuomenės atstovai turėtų būti prilyginti teisėjams, tačiau jie galėtų dirbti tik pirmos instancijos teismuose. Aukštesniuose teismuose sprendimus turi priimti profesionalai, mano A.Paulauskas.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad tarėjų institutas veikia beveik visose Europos Sąjungos valstybės.
Teisingumo ministerija savo ruožtu yra parengusi Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos projektą. Pagal jį, visuomenės atstovus siūloma skirti dalyvauti bylose, kurios paprastai pasižymi didesniu visuomenės interesu ir neretai sulaukia rezonansinio atgarsio. Tai bylos dėl labai sunkių nusikaltimų: kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo. Taip siūloma juos pasitelkti darbo bylose: dėl žalos atlyginimo, dėl tarnybinių ginčų, civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti.
Įteisinti teismo tarėjų institutą tam tikrose bylose yra raginusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Seime ne kartą bandyta registruoti tai siūlančias įstatymų ir Konstitucijos pataisas, tačiau toliau pateikimo projektai nepasistūmėdavo.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.
Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime turi būti balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
