Pirmąją renginio dieną bus diskutuojama apie teisinę valstybę ir jai kylančius iššūkius.
„Globalizacija, naujos technologijos, jų skatinama greita idėjų sklaida ir migracija sukuria naujas galimybes žmonėms, verslui bei valstybei. Tačiau vis tai taip pat kelia naujus iššūkius teisingumo ir žmogaus teisių užtikrinimui bei pilietinei visuomenei – kertiniams šiuolaikinės teisinės valstybės elementams“, – teigiama Seimo pranešime.
Kongreso dalyviai ieškos atsakymų, ar nacionalinė teisinė valstybė dar aktuali globaliame pasaulyje, ar ji pajėgi savarankiškai susidoroti su iššūkiais.
Taip pat vyks paskaita apie 1918–1940 metų Lietuvos teisininkų likimus.
Antrąją kongreso dieną bus kalbama apie pasaulio lietuviams aktualią daugybinės pilietybės temą, ketinama apžvelgti referendumo rezultatus.
„Tai jau šeštasis pasaulio lietuvių teisininkų kongresas. Džiaugiamės išlaikydami šią tradiciją ir galėdami suburti pasaulio lietuvius teisininkus bendroms diskusijoms globaliomis temomis“, – sakė Lietuvos teisininkų draugijos vicepirmininkas Marius Vaščega.
Šių metų gegužę per referendumą už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą Konstitucijoje balsavo 72,35 proc. dalyvavusių arba 956 tūkst. 564 rinkėjai, prieš buvo 25,53 proc. rinkėjų. Tačiau priimti sprendimui neužteko balsų.
Dėl didesnės Konstitucijos I skirsnio apsaugos reikėjo, kad už pataisą balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių, tai yra ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 piliečiai.