L.Graužinienė pridūrė, kad aptarti kelionę bus galima svarstant Seimo rezoliuciją „Dėl politinės situacijos Ukrainoje“, tačiau ir ją svarstant liko pirmininkauti Seimo posėdžiui ir į Seimo narių klausimus paliko atsakinėti kelionės draugą liberalą Petrą Auštrevičių.
Jis tikino, kad kelionė į Ukrainą buvo sėkminga, o neįvykęs susitikimas su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Rybaku buvo signalas, kokia sudėtinga situacija yra Ukrainoje.
„Tai, kad mūsų dalyvavimas taikiame mitinge Maidane jiems sukėlė tokių minčių, kad susitikimas negali įvykti, tai, kad Rusijos žiniasklaida pagaliau reagavo į mūsų dalyvavimą demonstracijoje tokiu būdu, matyt, daug ką pasako“, – teigė P.Auštrevičius.
„Istorija, matyt, pati sudėlios taškus“, – apibendrino Seimo narys.
Kviečia lenkus ir ukrainiečius į Vilnių
Jis ragino Lietuvos Seimą priimti rezoliuciją, kuria Ukrainos valdžios institucijos kviečiamos tikrajam dialogui su opozicija ir pilietinės visuomenės atstovais, Ukrainos valdžia raginama nesiimti jokios prievartos prieš taikius demonstrantus bei ištirti, kas leido ją panaudoti.
Taip pat rezoliucija Lietuvos Seimas kviečia Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Lenkijos parlamentarus situaciją Ukrainoje aptarti Vilniuje.
Už tai, kad rezoliucija būtų priimta balsavo 82 Seimo nariai, 4 buvo prieš,11 susilaikė. Rezoliucijos nepalaikė tik valdančiosios koalicijos atstovai – socdemai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai.
Vadino nykštukais
Rezoliucijos priėmimą labiausia bandė blokuoti anksčiau filmo apie Sausio 13-ąją uždraudimu pagarsėjęs socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jis tikino, kad Lietuva, priimdama šią rezoliuciją, kišis į kitos valstybės vidaus reikalus.
„Visiškai nesveikinu tos rezoliucijos nei autorių, nei idėjos ir visiškai pasisakau prieš, todėl, kad jei viena moteris pasakė, o mes sprendžiame apie visos tautos nuomonę. Kodėl mes neišklausėme ir iš kur mes žinome, ar pats žinai, kokia antros pusės nuomonė? (...) Palikime tokius klausimus spręsti pačioms tautoms“, – į liberalą kreipėsi B.Bradauskas.
Jam atsakydamas P.Auštrevičius priminė Lietuvos padėtį 1991 m. sausio 13-osios naktį. „Mes tada laukėme, kad bus rezoliucija po rezoliucijos“, – sakė P.Auštrevičius ragindamas nebūti abejingiems ukrainiečiams. P.Auštrevičius dar pridūrė, kad apie kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus kalba tik Rusija.
P.Auštrevičiui pritarė ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Atsakydamas jam B.Bradauskas įsiaudrino ir ėmė lieti pašaipias replikas apie Lietuvą, kuri esą „kaip nykštukė“ pasidavė kažko įtakai.
„Nenurodinėk man, ką galvoti ir ką kalbėti. Tavęs niekas neprašo“, – į asmeniškumus leidosi socialdemokratas.
Jis tikino, kad Lietuva negali priimti rezoliucijų, „liečiančių nežinia kokią dalį žmonių“ Ukrainoje.
„Kas čia mes esame? Dirigentai viso pasaulio? Pasaulio bamba, aplink kurią sukasi visos valstybės? (...) Mus, kaip nykštukus, kažkas, pasirodo, pastūmėjo ir mes puolame, neatsižvelgdami į pasekmes, kurios, deja, atsilieps mūsų žmonėms, eiliniams piliečiams, o ne jums, kurie prisikimšę pinigų pilnas kišenes galite mokėti įvairius mokesčius, o tiems, kurie neturi kuo galą su galu sudurti. Štai galvokite apie ką“, – įspėjo, kad rezoliucija gali kirsti per Lietuvos ekonomiką, B.Bradauskas.
