Rezoliuciją parengusi Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė pažymi, kad kasmet daugėja skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto darbe, auga ir tokių darbo ginčų skaičius.
„2023 m. skundų ir pranešimų dėl psichologinio smurto darbe buvo gauta 298 – dvigubai daugiau nei 2021 m. Drastiškai išaugo ir darbo ginčų, kuriuose keliamas klausimas dėl psichologinio smurto darbe, skaičius.
Mobingą darbe dažniau nei kiti patiria švietimo, aptarnavimo sričių, pagalbos tarnybų darbuotojai. Apklausų duomenimis, Lietuvoje mobingą patiria net trečdalis medikų“, – pažymi O.Leiputė.
Rezoliucijoje įspėjama, kad reguliariai besikartojantys savižudybės atvejai, siejami su mobingu darbe, rodo, kad egzistuojanti reguliavimo ir prevencijos sistema gali būti nepakankama, todėl būtina ieškoti efektyvesnių sprendimų.
Ragina apibrėžti nuotolinį mobingą
„Raginame aiškiai nurodyti darbdavių pareigas, numatyti atgrasančias baudas už smurto ir priekabiavimo draudimo pažeidimus.
Raginame Vyriausybę užtikrinti, kad darbuotojai ir darbdaviai galėtų vadovautis aiškia mobingo, kaip elgesio tipo, apibrėžtimi, įskaitant internetinį, virtualų, nuotolinį mobingą, ir būtų aiškiai nustatytos procedūros, kaip pranešti apie mobingą ir jį tirti“, – akcentuoja O.Leiputė.
Socialdemokratų parengtoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama užtikrinti, kad „Valstybinė darbo inspekcija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nedelsdamos reaguotų į viešumą pasiekiančius ir nepasiekiančius incidentus, kai kyla įtarimų, kad asmens savižudybę galėjo lemti mobingas darbo vietoje, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms“.
„Būtina užtikrinti, kad visi pranešimai apie mobingą būtų kruopščiai ištirti ir būtų imtasi veiksmų.
Be to, svarbu skatinti darbuotojus pranešti apie mobingą, užtikrinti darbuotojų, pasiryžusių pranešti ir inicijuoti ginčą dėl mobingo darbe, apsaugą ir anonimiškumą“, – pabrėžia O.Leiputė.
Atlyginimo mažinimas kaip psichologinis smurtas
Rezoliucijos autoriai ragina ypatingą dėmesį skirti atvejams, kai mobingo priemone tampa manipuliavimas darbo užmokesčiu.
„Atlyginimo mažinimas, darbo krūvio didinimas nedidinant atlyginimo – vis tai gali tapti priemone palaužti, pažeminti darbuotoją.
Siekiame atkreipti dėmesį į tai, kad psichologinis smurtas ir mobingas darbe dažnai yra menko darbo užmokesčio, nepakeliamo darbo krūvio palydovas, ypač sveikatos priežiūros įstaigose“, – komentuoja O.Leiputė.
Ji primena, kad socialdemokratų siūlymas Darbo kodekse įtvirtinti teisinę mobingo apibrėžtį ir numatyti administracinę atsakomybę bei pranešėjo apsaugą Seime buvo atmesti, tačiau problema nedingo, kaip rodo medikų savižudybių atvejai.
Valstybinėje darbo inspekcijoje nuo 2022 m. veikia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius.
