Taip pat nebūtų galima keisti tų teritorijų ribų, o išimtys būtų taikomos tik naujai nustačius kultūros paveldo statinio istorinę raidą patvirtinančius faktus.
Tokias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas po pateikimo šią savaitę priėmė svarstyti baigęs kadenciją Seimas. Toliau jų imsis naujasis Seimas.
„Didinamas saugiklis, kad tose teritorijose nebūtų statomi daugiabučiai ir kiti namai“, – teigė pakeitimus pristatydamas Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras.
Konservatorius Mantas Adomėnas pabrėžė, kad draudimu keisti kultūros paveldo statinių teritorijų ribas siekiama išvengti piktnaudžiavimų.
„Pasitaiko atvejų, kai statytojas, planuojantis vykdyti statybas, šalia vertingiausių kultūros paveldo objektų, inicijuoja jų teritorijos ribų pakeitimą, tai yra sumažina (…), išvengiama griežtesnių paveldosaugininkų apribojimų ir tuo pagrindu įgyvendina savo tikslus dėl statybų plėtros“, – aiškino jis.
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas klausė, kur žiūrėjo Kultūros paveldo departamentas, nes be jo leidimo kultūros paminklų teritorijose sklypų performuoti negalima.
„Kultūros paveldo departamentas turi teisę leisti, neleisti performuoti sklypus (...) pagal Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Ir čia šitas įstatymo pasiūlymas reiškia kritiką departamentui“, – sakė S. Gentvilas.
P. Čimbaro teigimu, departamentas „iš dalies pripažįsta savo klaidas“.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras BNS teigė pritariąs principui, kad reikia griežčiau reglamentuoti kultūros paminklų apstatymą, bet, anot jo, negalima užkirsti kelio, kad tos teritorijos būtų tvarkomos privačiomis lėšomis.
„Gal reikia reglamentuoti ne griežčiau, o aiškiau, kad nekiltų iliuzijų, kad į tokius objektus galima ateiti ir dar pristatyti daug daugiau naujų statinių, negu yra dabar. Yra dvilypė problema. Kai kurie objektai yra gana stipriai suniokoti, paversti visokiomis buitinėmis, gamybinėmis, ūkinėmis teritorijomis, sandėliais. Valstybė 100 proc. pati turbūt negalės investuoti į tokių teritorijų sutvarkymą, o jų ribos nemažos. Čia gali atsirasti balanso klausimas, kiek galima prikviesti geranoriškai nusiteikusį verslą investuoti“, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento vadovas.
Pasak jo, įstatyme įtvirtinus draudimus departamento rajoniniai skyriai įgis daugiau galių pasakyti „ne, kur tikrai to reikia“.
Kelerius metus vyko ginčai dėl daugiabučių statybų sostinės Subačiaus gatvėje – aiškintasi, ar Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas, atvėręs galimybes senamiestyje statyti daugiabučius, patvirtintas teisėtai.
Daug diskusijų sukėlė ir statybos Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno ansamblio teritorijoje.
Dabar nekilnojamojo kultūros paveldo sąraše yra 25 tūkst. objektų.
