Vienu iš K.Adomaičio siūlomų įstatymo projektų siekiama sureguliuoti mikroplastikų naudojimą kosmetikos gaminiuose ir taip sumažinti mikroplastiko daromą neigiamą poveikį aplinkai. Mikroplastikas – smulkios plastiko dalelės, esančios įvairiuose produktuose, kurios nuplaunamos į nuotekų sistemą ir teršia vandenis. Mikroplastikai naudojami dalyje higienos produktų, kurie turi smulkių dalelių, atliekančių šveitimo arba estetinę funkciją – šveitikliuose, blizgučiuose.
„Tai yra visiškai perteklinės dalelės, kurias nemažai valstybių jau yra uždraudusios, tarp jų – Airija, Prancūzija, Švedija, JAV, Kanada ir kitos. Jų naudojimas niekaip nepagerina kosmetikos produktų, tačiau patekęs į nuotekas mikroplastikas užteršia vandenį, o vėliau sugrįžta į mūsų organizmą, pavyzdžiui, vartojant žuvį“, – teigia Laisvės frakcijos narys.
Kitų įstatymų projektų paketu siekiama panaikinti išimtį, dėl kurios itin lengvi plastikiniai maišeliai prekybos vietose šiuo metu dalinami nemokamai. K.Adomaičio teigimu, tokių maišelių naudojimas – įpročio klausimas, o kitų valstybių patirtis rodo, jog nebelikus nemokamų maišelių, jų naudojimas drastiškai sumažėja. Pavyzdžiui, nuo 2020 m. įvedęs 5 centų už maišelį mokestį prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje sutaupo net 6 tonas plastiko.
„Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių, o kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų. Beveik 513 mln. tonų plastiko atliekų kasmet patenka į vandenynus, o tarp jų ir plastikinių maišelių atliekos. Europos Komisijos duomenimis, plastikiniai maišeliai yra vienas iš dešimties dažniausiai išmetamų daiktų Europoje. Nelikus nemokamų maišelių, vartotojai bus skatinami teigiama linkme keisti įpročius, o pokytis aplinkai nuo to – išties didžiulis“, – sako K.Adomaitis.
Įstatymų projektų pakete taip pat numatomas biologiškai skaidžių plastiko pakuočių ženklinimas. Tokios pakuotės suyra į vandenį ir humusą, todėl turi būti šalinamos kartu su maisto atliekomis. Visgi rinkoje pasitaiko ir klaidinančių pakuočių, kurios žymimos panašiai, kaip ir bioskaidžios; tai – vadinamojo žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) atvejai. Tam, kad tokios pakuotės aiškiai skirtųsi nuo išties bioskaidžių pakuočių, būtinas standartizuotas pastarųjų ženklinimas.
„Bioskaidžių pakuočių rinkoje kol kas turime nedaug, tačiau jų skaičius sparčiai didėja ir ateityje tokias pakuotes sutiksime vis dažniau. Neteisingai rūšiuojamos, bioskaidžios pakuotės patenka į bendrą plastiko atliekų srautą, kur jų irimas užtrunka ženkliai ilgiau bei gali užteršti įprastą plastiką, taip jį paverčiant netinkamu perdirbti. Turime užbėgti įvykiams už akių ir įvesti visiems vartotojams atpažįstamą šių pakuočių ženklinimą“, – sako K.Adomaitis.
Anot Aplinkos apsaugos komiteto nario, šie siūlomi pakeitimai – tik dalis viso atliekų šalinimo paketo, kurį numatoma papildyti kitais susijusiais įstatymų projektais. K.Adomaitis teigia, kad
šiais projektais siekiama atkreipti dėmesį į tokias aplinkosaugos problemas, kurios didelei visuomenės daliai šiuo metu netgi nėra žinomos.
„Vieni siekia pokyčių milžiniškomis reformomis, tačiau mano pasirinkta strategija – prie tikslo judėti nedideliais pokyčiais. Šie įstatymų pakeitimai – žingsneliai link efektyvesnio atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos. Siekiame didinti žmonių sąmoningumą – pavyzdžiui, didžioji visuomenės dalis šiuo metu net nežino, kas yra mikroplastikas ir kuo jis žalingas aplinkai, neturime nė vieno teisės akto, kuris šį dalyką reglamentuotų. Bioskaidžių pakuočių ženklinimas taip pat leis būti vienu žingsniu priekyje – daugėjant šių pakuočių žmonės vis dar neturi informacijos apie jų šalinimą“, – sako Laisvės frakcijos narys K.Adomaitis.
Visi trys įstatymų pakeitimai bus teikiami šioje Seimo sesijoje.
