Dabar tokia išimtis nenumatyta, bet kokiu atveju reikia gauti parlamento, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimą minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Kaip rodo pastarieji Petro Gražulio, Viktoro Uspaskicho ir kai kurių kitų Seimo narių atvejai, dabartinis parlamentinio imuniteto modelis, taikomas Lietuvoje, kur kas dažniau naudojamas apsunkinti ir vilkinti teisinius procesus ar išvis juos sustabdyti, o ne užtikrinti parlamentarų apsaugą nuo nepagrįsto politinio persekiojimo“, – teigia projekto autoriai.
„Sistema sukuria prielaidas suinteresuotiems parlamento nariams balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo išnaudoti kaip derybų objektą, siekiant savo pusėn patraukti nepagrįstą apsaugą nuo teisingumo vykdymo siekiančius išlaikyti parlamentarus“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Anot jo, tokia praktika iškreipia parlamentinės neliečiamybės esmę, daro žalą piliečių pasitikėjimui visa politine sistema ir jos sąžiningu veikimu, sukuria prielaidas teisinei asmenų nelygybei prieš įstatymą, nepateisinamai jų einamomis pareigomis.
„Teisinis imunitetas Lietuvoje yra akivaizdžiai naudojamas ne pagal paskirtį, todėl jo panaikinimo procedūros turi būti peržiūrėtos. Per pastarąsias tris kadencijas, daugiau kaip pusę atvejų (15 iš 25) Seimas neįsiklausė į generalinio prokuroro argumentus ir nusprendė apsaugoti kolegas nuo teisingumo vykdymo“, – BNS sakė vienas iš projekto autorių konservatorius Mykolas Majauskas.
Tarp Konstitucijos pataisų projekto autorių – konservatorių, liberalų, „valstiečių“, „socialdarbiečių“ frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
Konstitucijos pataisa Seime svarstoma du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Ji laikoma priimta, kai už projektą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai arba 94 Seimo nariai.
Šis projektas parengtas po to, kai birželio 25 dieną parlamentarai neleido baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo nario Petro Gražulio vadinamojoje „Judex“ byloje.
Teisėsauga norėjo Seimo nariui pateikti įtarimus dėl piktnaudžiavimo.
Teisėsaugos duomenimis, P.Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Anot prokurorų, padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ gavo turtinės naudos.
P.Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.