Tokiais atvejais savivaldybėms nebereikėtų skelbti privataus valdytojo konkursų, nereikėtų ir Konkurencijos tarybos leidimų.
Pataisų iniciatorių teigimu, už viešuosius finansus pastatytus statinius ir jų paslaugas perdavus valdyti verslui jos tampa labai brangios ir nebeprieinamos daugeliui gyventojų.
Seimo Ekonomikos komitetas pataisoms bendru sutarimu pritarė praėjusią savaitę. Jeigu Seimas jas priims, pakeitimai įsigaliotų juos pasirašius prezidentui.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė įspėjo, kad priėmus pataisas gali nebelikti sąlygų konkurencijai. Anot jos, tokiu projektu žengiama atgal, nes naikinama konkurencija.
„Tai toks nihilizmo pavyzdys, daug pasakantis apie mūsų brandą. Kai reikėjo įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), mes kažkokias vertybes įsivedėme, šiuo atveju konkurenciją, o kai įstojome, sėkmingai skubame pamiršti“, – praėjusią savaitę komitete kalbėjo ji.
Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė mano, kad savivaldai tinkamai surengus konkursus laimėtų tiek viešųjų paslaugų naudotojai, tiek verslas.
„Jeigu savivalda numatytų tinkamas sąlygas tiek kalbant apie kainų viršutines ribas, tiek apie investicijas, ką puikiai galima pasitikrinti rinkoje, tada galėtų laimėti tiek viešųjų paslaugų naudotojai, tiek ir efektyvūs verslai, nesvarbu, kokios kilmės kapitalo jie būtų – viešo ar privataus“, – komitete teigė J.Ivanauskienė.
Ji, be kita ko, pabrėžė, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai.
Tuo metu Ekonomikos komiteto nariai laikosi kitos pozicijos. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Mogenienės teigimu, verslas nenori investuoti daug lėšų į tokius projektus, tačiau nori naudotis jau sukurta infrastruktūra: „Visi, kurie prieina prie infrastruktūrų iš valstybės perėmimo, lobsta“.
„Konkurencija yra gerai, bet ne visomis aplinkybėmis“, – pridūrė konservatorius Mindaugas Skritulskas.
Pasak jo, pataisomis neužkertamas kelias konkuruoti privačiam verslui – jis turi visas galimybes statyti ir investuoti bei konkuruoti su savivaldybės objektais, o „ne neinvestuojant nė euro perimti už viešuosius finansus pastatytus statinius“.
„Mūsų rinka nėra didelė ir ta konkurencija dažnai pavirsta į monopolijas (...) Jeigu objektas veikia savivaldybėje vienintelis, verslo noras ateiti ir užvaldyti yra labai didelis ir pagundos didelės. Čia ne prekybos centrai – jeigu pastato maximą, netrukus šalia gali išdygti lidlas“, – tvirtino konservatorius Andrius Kupčinskas.
Socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė, kad tokie pasiūlymai kyla ne iš teorinių vadovėlių, o „iš labai praktinių aplinkybių“.
„Viceministrė gina rinką, kuri regionuose, paslaugų sektoriuose neegzistuoja ir neegzistuoja ne todėl, kad savivaldybė kažkam rankas užlaužė, o todėl, kad vartojimo apimtys privačiam verslui yra per mažos, o rizikos per didelės. Todėl už viešuosius pinigus yra kuriama infrastruktūra, o tada kaip tarakonai subėga ir sako: palaukit, mes dabar nuo šito stalo valgysime“, – kalbėjo jis.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog savivaldybės gali pavesti teikti viešąsias paslaugas sudarydamos vidaus sandorį tik išimtiniu atveju, prieš tai įvertinus, ar tokiu būdu konkrečiam paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojamos kitos įmonės.