Pristatydamas deklaraciją Ramūnas Karbauskis Seimui sakė, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio taryba taryba buvo aukščiausia politinė-karinė Lietuvos struktūra ir vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Jis priminė, kad Seimas 2009 m. pripažino, jog Jonas Žemaitis-Vytautas iki savo mirties buvo faktinis Lietuvos valstybės vadovas. Faktai ir dokumentai, pasak jo, tai taip pat rodo – J.Žemaitis dokumentus pasirašinėjo dokumentus kaip vadovas.
R.Karbauskio teigimu, Seime po diskusijų su istorikais ir teisininkais turėtų būti parengtas galutinis ir patikslintas deklaracijos tekstas. Jo teigimu, būtų labai gražu, deklaraciją, skelbiančią, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis Lietuvos vadovas, priimti iki jo mirties metinių lapkričio 29 d. „Tai būtų labai simboliška“, – sakė jis.
Gavęs galimybę užduoti klausimą, Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas R.Karbauskiui sakė jo inicijuotai deklaracijai prieštaravimų neturintis, bet iškėlė klausimą, ar nederėtų imtis veiksmų, kad faktiniu valstybės vadovu būtų pripažintas ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Dabar sakoma, kad Lietuva po kovo 11-osios dvejus metus neturėjo vadovo. Gal metas užpildyti spragas?“, – teiravosi E.Gentvilas.
Į tai R.Karbauskis atsakė, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucija nenumatė galimybės laikyti asmenį, nerinktą tautos ir nesantį prezidentu, laikyti valstybės vadovu.
„Dabartiniai išaiškinimai neleidžia priimti sprendimo, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas būtų ėjęs šalies vadovo pareigas“, – sakė R.Karbauskis.
Konservatorė Rasa Juknevičienė teiravosi, kodėl šioje deklaracijoje siūloma formuluotė yra kitokia negu 2009 m. – A.Ramanauskas-Vanagas yra vadinamas valstybės vadovu, o ne prezidentu. Ji taip pat klausė, ar R.Karbauskis neketina inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį teismą, kad šis, atsiradus naujoms aplinkybėmis, iš naujo pateiktų išaiškinimą dėl V.Landsbergio statuso. Dabartinę situaciją ji pavadino gėdinga.
R.Karbauskis teigė, kad jei būtų inicijuojamas naujas kreipimasis į Konstitucinį teismą, jis tokiam kreipimuisi pritartų ir jį pasirašytų, bet būtų keistas, jei kreipimąsi jis inicijuotų pats.
Tuo tarpu galutinė A.Ramanausko-Vanago deklaracijos formuluotė, pasak jo, bus išgryninta iki sprendimo priėmimo.
Vėliau prasidėjus diskusijai dėl deklaracijos, nesutinkančių, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo valstybės vadovas – nebuvo.
Keli Seimo nariai – konservatoriai Rimantas Jonas Dagys ir Paulius Saudargas, „valstietis“ Robertas Šarknickas – akcentavo būtinybę Seimui susivienyti bent šiuo klausimu.
Agnė Širinskienė sakė, kad istorikai žino dokumentų, iš kurių matyti, kad A.Ramanauskas-Vanagas mirus J.Žemaičiui save laikė valstybės vadovu, ir galės juos pristatyti.
E.Gentvilas diskusijos metu akcentavo, kad deklaracijoje A.Ramanauskas-Vanagas vadinamas būtent valstybės vadovu, bet ne prezidentu. Jo teigimu, panaši painiava buvo susiklosčiusi ir dėl V.Landsbergio – Konstitucinis teismas paaiškino, kad jis nebuvo prezidentas. Tačiau, pasak E.Gentvilo, negalima abejoti, kad V.Landsbergis buvo valstybės vadovas – pasirašinėjo dokumentus, buvo Lietuvos piliečių ir užsienio valstybių diplomatų laikomas faktiniu vadovu.
„Mano manymu, Lietuvos valstybė tuo metu turėjo vadovą ir aš jam einu paspausti ranką“, – baigė savo pasisakymą E.Gentvilas.
Galiausiai Seimas bendru sutarimu pritarė pirminiam deklaracijos tekstui ir jos tolesniam redagavimui. Nutarta, kad Valstybės istorinės atminties komisija iki vakaro pasiūlys devynis asmenis, kurie bus redakcinės komisijos, kuri redaguos deklaraciją, nariai.
Diskusijai pakvietė antradienį
Lietuvos visuomenę, istorikus ir teisininkus pradėti diskusiją dėl galimybės pripažinti, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, R.Karbauskis pakvietė antradienį.
Deklaracijos tekste teigiama, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1954--57 m., mirus J.Žemaičiui-Vytautui, buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas.
Deklaraciją pasirašė 36 Seimo nariai. Dauguma jų – „valstiečiai“, tačiau sąraše yra ir Andriaus Palionio, Artūro Skardžiaus, Remigijaus Žemaitaičio pavardės.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį Seime žurnalistams suabejojo R.Karbauskio iniciatyvos nuoširdumu.
„Mane stebina pats teikėjas Ramūnas Karbauskis. Būtų šaunu, kad jis būtų bent jau laidotuvėse apsilankęs prieš teikdamas siūlymą. Dėl to atrodo kiek nenuoširdžiai jo noras“, – sakė G.Landsbergis.
Kita vertus, jis teigė, kad tokia diskusija gali vykti.
Su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vadovybė 1949 metais A.Ramanauską-Vanagą paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju ir ginkluotųjų pajėgų vadu.
J.Žemaitis-Vytautas buvo nužudytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, 1954 metų lapkritį. Įstatymais jis pripažintas kaip valstybės vadovas.
„Valstybė privalo įvertinti A. Ramanausko-Vanago faktinį statusą po to, kai priešo nelaisvėje žuvo J. Žemaitis-Vytautas, kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“, – teigia R.Karbauskis.
A.Ramanauskas-Vanagas 1952–1953 metais pasitraukė iš aktyvios ginkluotos kavos ir su šeima slapstėsi iki 1956 metų, kai buvo sulaikytas. Po žiaurių kankinimų jam mirties bausmė įvykdyta 1957 m. lapkritį.
Kai kurie teisininkai sako, kad A.Ramanauską-Vanagą valstybės vadovu būtų galima pripažinti tik radus duomenų, kad po J.Žemaičio-Vytauto mirties jis vykdė pirmininko pareigas.