Pertraukos paprašė „darbiečiai“, nepatenkinti svarstymo eiga. Ieva Kačinskaitė-Urbonienė priekaištavo, kad posėdžio pirmininkas pasiūlė svarstyti siūlymus ne pagal jų registravimo datą.
Konservatoriai Andrius Vyšniauskas, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys siekia, kad miesto vaistinėse dirbtų bent vienas vaistininkas, o miesteliuose, kur jo nėra, siūlo leisti dirbti ir kvalifikaciją iki 2006 metų įgijusiems farmakotechnikams, nuotoliu prižiūrimiems vaistininko. Tris padėjėjus prižiūrėtų vienas vaistininkas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas siūlo farmakotechnikų darbui išimtį taikyti išimtį vaistinėms iki 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, o „darbietė“ I.Kačinskaitė-Urbonienė – iki 50 tūkst.
Per svarstymą Seimas yra pritaręs pataisų variantui, kuris leistų darbo metu vaistinėse dirbti bent vienam vaistininkui, išskyrus, kai nesant jo dirbtų vaistininko padėjėjai, iki 2006 metų įgiję profesinę kvalifikaciją, o juos ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas.
Nepriėmus pataisų dėl farmakotechnikų darbo, nuo liepos 1-osios vaistinėse galėtų dirbti tik vaistininkai – Seimas praėjusių metų gruodį atsisakė liberalizuoti vaistininkų padėjėjų veiklą – neleido dirbti savarankiškai ilgiau.
Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004–2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų.
Dabar vaistinėse dirba apie 800 farmakotechnikų, o iš viso sąraše jų yra virš 1 tūkstančio.
Dabar Lietuva yra penkta iš Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 tūkst. gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės, o Lietuvoje – 47).
