Visus teisės aktus, kuriems savo išvadą pateikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas Seimas jau apsvarstė, o dėl tų, kurių komitetas dar neatvertė, kyla daugiausia diskusijų ir nesutarimų.
Pavyzdžiui, laukiama politinio susitarimo, ar bus steigiamas fondas, iš kurio, netekę darbo, pašalpas gautų tie darbuotojai, kurie vienoje darbovietėje būtų išdirbę ne mažiau kaip trejus metus – tokioms sąlygoms linkęs pritarti Seimas – galutinis balsavimas vyks maždaug po mėnesio.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdemokratė Kristina Miškinienė BNS teigė, kad dėl be politinio sutarimo komitetas negali imtis fondo steigimo projekto.
„Politiniame lygmenyje turi apsispręsti – bus toks fondas ar ne (....) Šią savaitę visi susitarsime ir bus aiškumas“, – BNS sakė K.Miškinienė.
Fondo steigimo galimybes trečiadienį planuojama aptarti Seimo frakcijų seniūnų pasitarime su premjeru Algirdu Butkevičiumi.
„Renkamės pas premjerą ir spręsime, kaip su tuo fondu bus, jeigu paliekame, ką Seimas jau nubalsavęs, ir nėra fondo, tai žmonės bus nuskriausti, o taip negalima“, – BNS sakė „darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys.
Socialių reikalų ir darbo komitetas įstatymo tokio fondo įkūrimo įstatymo projekto dar nesvarstė. Audito komitetas siūlo šį projektą atmesti, o Biudžeto ir finansų komitetas projekto svarstyme padarė pertrauką.
Svarstydamas Darbo kodeksą Seimas pritarė, kad išeitines išmokas darbuotojams, kurie darbo neteks dėl darbdavio kaltės, ateityje mokėtų ir specialus fondas, ir darbdavys. Maksimali išmoka turintiems daugiau kaip 20 metų darbo stažą iš fondo siektų 5 vidutinius darbo užmokesčius, o minimali – vieno mėnesio, jeigu atleidžiamas darbuotojas vienoje vietoje būtų dirbęs 3-5 metus.
Seimas taip pat iki minimumo linkęs sumažinti darbdavių įpareigojimus dėl išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams – ji siektų vieną vidutinį darbo užmokestį, o jeigu darbo santykiai tęstųsi daugiau kaip metus, o jeigu trumpiau – pusę uždarbio.
Išeitinių išmokų fondo įstatymo projekte numatyta, kad išmoka negalėtų viršyti Statistikos departamento skelbiamo ketvirčio šalies ūkio pusantro vidutinio darbo užmokesčio, kuris dabar siekia apie 760 euro.
Fondo įstatymo projekte taip pat numatyta, kad jį sudarys darbdavių įmokos, o įmonės ir darbuotojai galės mokėti ir savanoriškas įmokas, kurios negalės būti mažesnės nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc. pajamų, nuo kurių būtų mokamos „Sodros“ įmokos.
Darbdavio įmokos dydį į fondą nustatytų taryba, o jeigu ji nesutartų, būtų taikomas maksimalus tarifas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius yra pareiškęs, kad toks fondas būtų rizikingas – esą darbdaviai suskubs juo pasinaudoti, fondas bus ištuštintas, o valstybei reikės skolintis.
Kitos socialinio modelio dalies – „Sodros“ pertvarką numatančių įstatymų pakeitimų – Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar nebaigė svarstyti.
Planuojama, kad naujasis kodeksas bus priimtas iki vasaros ir įsigalios nuo 2017 metų.
