Seimo nariai komitete iš naujo svarstyti įstatymo pataisas nusprendė po to, kai buvo gauta nepalanki Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada. Kai komitetas apsvarstys teisėsaugos pastabas, klausimas vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir parlamentarai balsuos dėl įstatymo priėmimo.
Stabdyti pataisų priėmimą paprašė Aplinkos apsaugos komiteto nariai – pirmininkas, „valstietis“ Kęstutis Mažeika ir liberalas Simonas Gentvilas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų registruotas įstatymas galbūt leistų stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
STT pritarė Seimo teisininkų išsakytoms pastaboms
Siūlomas įstatymo projektas nurodo, kad Vyriausybė galėtų pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus.
Praėjusią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą slaptai, jis nebuvo paskelbtas oficialioje darbotvarkėje. Komitetas tuomet atmetė Seimo Teisės departamento pastabas, kad įstatymai atgal negalioja ir tai yra ne kartą pabrėžęs Konstitucinis teismas.
STT pareiškė pritarianti Seimo Teisės departamento pastaboms dėl siūlomo teisinio reguliavimo ydingumo – ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius jai esminį poveikį, įtvirtinti galima tik įstatymu, o ne poįstatyminiais sprendimais, kuriuos priimtų Vyriausybė.
„Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – nurodoma STT išvadoje.
STT užkliuvo tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas į šias jau ir anksčiau teiktas teisininkų pastabas neatsižvelgė, tačiau nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Mūsų nuomone, siekiant teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principų įgyvendinimo, nepriklausomai nuo pasiūlymų pateikusio subjekto, turėtų būti viešai atskleistos priežastys, kodėl buvo nuspręsta pritarti ar nepritarti konkretiems pasiūlymams“, – rašoma STT išvadoje.
STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankama, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
„Manome, kad sąvoka „visuomenės sveikatos interesai“ gali būti įvairiai interpretuojama, suprantama nevienodai, gali būti nesunkiai pritaikoma siekiant pagrįsti konkretų sprendimą, todėl sprendimus dėl pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo priimantis subjektas turės pernelyg plačią diskreciją“, – rašoma STT išvadoje.
Opozicija žadėjo kreiptis į prezidentę bei Konstitucinį teismą
Praėjusią savaitę du kartus buvo bandoma priimti šį įstatymo projektą, tačiau opozicija nedalyvavo balsavimuose ir teisės akto priėmimui balsų neužteko.
Ne vienas Seimo narys anksčiau Seime diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai.
Konservatorių frakcijos narys Mykolas Majauskas teigė, kad įstatymas gali būti antikonstitucinis, mat Seimas atmetė Teisės departamento pastabas, nurodančias, jog teisės aktai atgal negalioja.
Parlamentaras teigė, kad priėmus įstatymą su atmestomis Teisės departamento pataisomis, bus kreipiamasi į prezidentę su prašymu vetuoti minėtą įstatymo projektą. O jei įstatymas nebus vetuotas, ketinama kreiptis į Konstitucinį teismą.
S.Gentvilas taip pat pabrėžė, kad įstatymai neturėtų būti taikomi jau pradėtiems projektams.
Prieš įstatymo projektą diskusijų metu pasisakė ir K.Mažeika.
„Mes šituo sprendimu iš principo tikrai spjauname į Konstitucinio teismo praktiką. Taip pat, manau, kad esamas projektas Vyriausybę pastatytų į kampą. <..> Ne ta vieta čia manipuliuoti žmonių jausmais, emocijomis ir bandyti pelnyti rinkėjų balsus“, – kalbėjo K.Mažeika.
Seime vykstant diskusijai dėl minimų įstatymo pataisų opozicija ne kartą kėlė klausimą dėl šimtamilijoninių valstybės nuostolių stabdant jau pradėtas atliekų deginimo jėgainių statybas.
LVŽS frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas užsiminė apie interesų grupes, kurios stovi už šių projektų.
„Mes žinome, kokios interesų grupės stovi už šito projekto. Pasakysiu taip: už šito projekto stovi mažiausiai trys stambios interesų grupės. Aš praeitą savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti išsamią informaciją apie interesų grupes ir už jų stovinčius vairuotojus“, – kalbėjo V.Bakas.
Buvęs premjeras, „socdarbiečių“ frakcijos narys Algirdas Butkevičius sakė, kad yra interesų grupių, kurios suinteresuotos stabdyti valstybės projektus.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė diskusijų metu ne kartą išsakė mintį, kad jos nuomone, statomi atliekų deginimo pajėgumai yra pertekliniai.
Anksčiau atmetė neigiamą Vyriausybės išvadą
Šios įstatymo pataisos Seime svarstomos jau ilgą laiką. Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nepritarė tokiai išvadai. Komiteto pirmininkas K.Mažeika tuomet sakė, jog premjeras yra kitokios nuomonės: „Kiek teko ir su premjeru kalbėti, yra naujų faktų, naujų argumentų. <...> Ir premjeras tikrai nėra tos nuomonės, kuri lygtai būtų čia aprašyta.“
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesus atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
