Birželį per pateikimo procedūrą parlamentas apsisprendė, kad toliau turi būti svarstomas valdančiųjų parengtas projektas, opozicijos variantas buvo atmestas.
Abiem projektais siūlyta įteisinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau opozicija siekė Konstitucijoje apibrėžti ir mero statusą.
Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.
Birželį pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad didžioji dalis gyventojų yra už tiesioginius merų rinkimus, šiuo klausimu sutaria ir politinės jėgos, jų nuomonės išsiskiria tik dėl mero statuso – ar tai turi būti tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.
Todėl valdantieji siūlo Konstitucijoje įteisinti tik pačius merų rinkimus, o vėliau spręsti dėl jų statuso, priimant atitinkamas įstatymų pataisas.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
