„Romuvos“ religinei bendruomenei savo simpatijas yra parodęs Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Molėtų romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas ne kartą vadino „valstiečių“ lyderį šio tikėjimo puoselėtoju. Savo prielankumą šiai bendruomenei yra patvirtinę ir keli kiti į Seimą išrinkti „valstiečiai“.
„Projektu siekiama palaikyti religinės bendruomenės dvasinę, kultūrinę tapatybę. Padėti palaikyti jai tradicijas, skatinti Lietuvos žmones pažinti savo šaknis“, – aiškino projektą pristatęs V.Simulikas.
Jis pabrėžė, kad senovės baltų religinei bendruomenei šis projektas suteiktų tokias teises, kaip ir kitoms devynioms oficialiai pripažintoms religinėms bendruomenėms – tuokti, skleisti savo mokymą, laikyti apeigas ir t.t.
Po pateikimo projektui Seimas pritarė. Tolimesnis dokumento svarstymas numatytas birželio 21 d.
Konservatoriai pavadino „rusiškai lietuvišku pagonybės projektu“
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys sukritikavo V.Simuliko teikiamą siūlymą. „Jei kalbame apie religijos įteisinimą, tai turėtų būti suformuluota, kas tai yra, kokiom dogmom remiasi. Baltų tikėjime buvo aiškus dievų prioritetas, daug dievų, Perkūnas vyriausias“, – kalbėjo Seimo narys.
„Mes ne religiją įteisiname, o religinę bendruomenę“, – atrėžė V.Simulikas. „Bendruomenė, turinti savo papročius, tradicijas, kuri atitinka Lietuvos respublikos įstatymus“, – apie senovės baltų tikėjimo bendriją aiškino jis, pabrėždamas, kad pristato Teisingumo ministerijos išvadą.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė džiaugėsi, kad „žmonės turės pasirinkimo laisvę save realizuoti“. Ji klausė, ar religinėms bendruomenėms nereikėtų suteikti galimybę atsikratyti PVM mokėjimo prievolės.
Konservatorius Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad netradicinės religinės bendruomenės puikiai gali realizuoti tikėjimo laisvę, tad senovės baltų religijai oficialus statusas nėra būtinas.
Tai yra rusiškai lietuviškas pagonybės projektas, – cituodamas internete rastą žurnalą pastebėjo A.Anušauskas.
„Tai yra rusiškai lietuviškas pagonybės projektas“, – cituodamas internete rastą žurnalą pastebėjo A.Anušauskas, klausdamas, kodėl šis aspektas nepaminėtas Teisingumo ministerijos išvadoje.
Dainius Kreivys pažymėjo, kad neturi nieko prieš žmones, besiburiančius apie senovės baltų kultūrą, tačiau atkreipė dėmesį, kad ši religija nepalikusi rašytinių šaltinių ir jos atkūrimas atrodo dirbtinis.
„Gal ji sukonstruota kažkur į Rytus nuo mūsų?“, – retoriškai klausė D.Kreivys. Andrius Kubilius paprašė Vyriausybės išvados, apeliuodamas, kad tokios religijos įteisinimas sunkiai suderinamas su krikščioniška Lietuvos istorija.
„Aš čia sėdėjau, daug klausiau apie baltų religijos prorusiškumą.. Tiems, kuriems rūpi prorusiškumas, tai siūlau domėtis pono Kubiliaus sūnaus veikla Baltarusijoje“, – po balsavimo kalbėjo Agnė Širinskienė.
Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas pabrėžė, kad „teisė į tikėjimą yra viena pamatinių žmogaus teisių“. Jis tikino, kad toks statuso pripažinimas būtų teisėtas.
„Tie žmonės nori teisių, kurios numatytos mūsų įstatymuose“, – aiškino liberalas, pabrėždamas, kad senovės baltų religinės bendruomenės atstovai atstovauja dar su kryžiuočiais kovojusių lietuvių pasaulėžiūrą.
Įžvelgia „naisizaciją“
Reaguodamas į šį siūlymą savo poziciją socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino ir konservatorius Andrius Navickas. Jis tokį siūlymą vadino „tolesne Lietuvos naisizacija“.
„Turiu pasiaiškinti, kodėl nebalsuoju už tai, kad Baltų tikėjimo bendruomenei „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažintos religijos statusas“, – rašė jis.
Šiandien valstybės pripažinimas „Romuvai“ man pernelyg primena Naisių politinės religijos įtvirtinimą, – sako A.Navickas.
„Tikrai labai gerbiu V.Simuliką, kuris teikia šį pasiūlymą, tačiau ne mažiau gerbiu ir šviesios atminties Gintarą Beresnevičių, kuris griežtai teigė, kad negalime apsimetinėti, jog dabartinės folklorinės, sovietmečiu siekiant religijos sąvokos infliacijos, supriešintos su krikščionybe, yra ikikrikščioniškos pasaulėjautos ir pasaulėžiūros tęsimas“, – dėstė A.Navickas.
„Šiandien valstybės pripažinimas „Romuvai“ man pernelyg primena Naisių politinės religijos įtvirtinimą. Galbūt kitoje situacijoje sakyčiau – nėra ko čia laužyti iečių – tegu, tačiau dabartinėje situacijoje man tai atrodo kaip dar vienas žingsnis į valstybės naisizaciją“, – pridūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.
Senovės baltų tikėjimui save priskiria apie 5 tūkst. lietuvių
Gyventojų surašymo duomenys rodo, kad šiai religinei bendruomenei priklauso apie 5 tūkstančiai asmenų.
Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.
