Per balsavimą nuspręsta 2024-uosius skelbti nebe prezidento A.Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės, kaip buvo ankstesniame projekte, o diplomatų Lozoraičių metais: už tai buvo 94 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 20 parlamentarų.
Tokį siūlymą pateikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovė konservatorė Paulė Kuzmickienė. Ji argumentavo tuo, kad A.Smetonos indėlis į valstybės kūrimą paminėtas prieš penkerius metus ir netikslinga tai daryti vėl.
„2019 metais mes minėjome Lietuvos Tarybos pirmininko, valstybės prezidento A.Smetonos metus. Buvo išsami programa, tam skirtas finansavimas, diskusijos, renginiai, kuriuose atsiskleidė A.Smetonos atminimas. Netikslinga kas penkerius metus tą minėjimą organizuoti“, – sakė P.Kuzmickienė.
Taip pat ji teigė, kad atskiro dėmesio nusipelno trijų Lozoraičių šeimos diplomatų – užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio vyresniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone Stasio Lozoraičio jaunesniojo bei Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Kazio Lozoraičio – sukaktys.
Šiemet minimos užsienio reikalų ministro, Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo S.Lozoraičio vyresniojo 125-osios gimimo metinės, o 2024 metais – S.Lozoraičio jaunesniojo, Lietuvos diplomatinio atstovo Vašingtone, 100-osios gimimo metinės. Kitąmet minimos ir Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto K.Lozoraičio 95-osios gimimo metinės.
Apie A.Smetonos pagerbimą kalbėjęs kitas konservatorius Valdas Rakutis savo ruožtu teigė, kad negalima nuvertinti šio tarpukario prezidento nuopelnų, pasak parlamentaro, jo vadovavimo šaliai laikotarpis yra lietuvių tapatybės dalis.
„Už ką mes tą žmogų gerbiame? Už tai, kad šitas žmogus labai sunkiomis sąlygomis 1917–1920 metais išvedė mūsų valstybę į nepriklausomybę. Taip, jis nebuvo vienas, buvo Lietuvos Taryba, buvo Jonas Basanavičius, kuris vadovavo vasario 16-osios posėdžiui, bet visi žinojo, kas buvo tas vairininkas, kuris išvairavo per labai sudėtingą laikotarpį nuo visiškai vokiečių kurtos Lietuvos iki nepriklausomos valstybės“, – kalbėjo V.Rakutis.
„Mes kartais norime būti labai šventi ir norime, kad tie mūsų istoriniai žmonės būtų tokie krištoliniai. Norime, kad generolai būtų nieko nenušovę ir dar turime visokių tarpusavyje prieštaraujančių dalykų. Taip nebūna“, – sakė parlamentaras.
Seimas dar pernai gruodį svarstė nutarimo projektą dėl atmintinų 2024 metų paskelbimo, tačiau parlamentarai susikirto dėl prezidento A.Smetonos, kurio 150-osios gimimo metinės bus minimos, asmenybės. Dalis parlamentarų jį tuomet išvadino diktatoriumi, tuo metu už A.Smetoną kalbėję politikai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.
Lietuviai pripažįsta A.Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys interviu BNS yra pasisakęs, kad A.Smetonos įamžinimas kelia klausimų Seime priėmus vadinamąjį desovietizacijos įstatymą. Juo nustatytas draudimas propaguoti ne tik totalitarinius, bet ir autoritarinius režimus.
2024-uosius taip pat siūloma paskelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos dainų šventės metais, pažymint euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.
