Tai buvo jau antrasis bandymas patvirtinti laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadas. Lapkričio 6 d. Seimas jas atmetė. Iš 117 užsiregistravusiųjų balsavo 115 parlamentarų. 56 buvo už, 56 buvo prieš, 3 susilaikė.
Išvadų tobulinimas tuomet perduotas Seimo Kultūros komitetui, kuriam vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Po kelias valandas trukusio ir į vakarinį posėdį persikėlusio svarstymo ketvirtadienį Seime išvadų projektui svarstymo stadijoje pritarta. Už balsavo 55, prieš 47 Seimo nariai. Trys iš jų susilaikė.
Už balsavo daugiausia „valstiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai, po vieną „Tvarkos ir teisingumo“ atstovą ir socialdarbietį, trys Mišrios Seimo narių grupės nariai.
Liko vienas balsavimas, kad išvados dėl nacionalinio transliuotojo ūkinės, finansinės veiklos su rekomendacijomis keisti jo valdymą būtų priimtos.
E.Gentvilas: „Reikia bijoti tokių išpuolių prieš žiniasklaidą“
Paremdamas išvadų projektą Ramūnas Karbauskis pranešė, kad artimiausiu metu planuojama kreiptis į 60 tarptautinių organizacijų ir ekspertų su prašymu įvertinti parengtą projektą, ar jis nepažeidžia nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo.
R. Karbauskis su LRT veiklą tyrusios komisijos nariais įregistravo naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją. Pagal ją, būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.
Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas teigė, kad dėl LRT veiklos tyrimo komisijos išvadų pavojus kyla laisvai, nepriklausomai žiniasklaidai.
„Reikia bijoti tokių išpuolių prieš žiniasklaidą. Matėme atskirus išpuolius prieš Edmundą Jakilaitį, Audrių Matonį, Audrių Siaurusevičių, o dabar matome, kad bandoma pakeisti visą valdymo struktūrą“, – kalbėjo jis.
„Reikėjo pakeisti valdymo struktūrą taip, kad dabartinės kadencijos Seimas galėtų kažkaip sudalyvauti ir štai atsiranda tarpinė valdymo grandis – valdyba“, – darė išvadą E.Gentvilas.
„Visi suprantame, kad valdymo struktūra keičiama tam, kad būtų rasti dabartinei valdžiai reikalingi žmonės, kurie kištųsi į kitų valdymo struktūrų darbą. Tai bus LRT politizavimas“, – sakė liberalų atstovas, primindamas Europos transliuotojų ir kitų tarptautinių institucijų perspėjimus.
„Noriu perspėti: nekiškite nagų prie laisvos žiniasklaidos, laisvo žodžio!“, – ragino E.Gentvilas.
Aušrinė Armonaitė pastebėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriui planuojamose rekomendacijose suteikiama daugiau galios, lyginant su kitomis žiniasklaidos priemonėmis. „Aš manau, kad visos žiniasklaidos priemonės turėtų būti traktuojamos vienodai“, – teigė ji.
Petras Gražulis kėlė klausimą dėl Lietuvos žiniasklaidos laisvės. „Ar jūs neskaitėte VSD tyrimų, ar nematėte, kad užvaldyta Lietuvos žiniasklaida? Akivaizdu, kad žiniasklaida tarnauja vienai partijai – konservatoriams“, – porino P.Gražulis.
Jis aiškino, kad žiniasklaida susidoroja su atskirais politikais. „Tave apšmeiš, apjuodins, padarys durnu“, – piktinosi Seimo narys.
P.Urbšys: „Tyrimą siekta paversti politinio susidorojimo įrankiu“
Povilas Urbšys abejojo, ar tyrimas galėjo neprasidėti. Jo teigimu, Seimą pradėti tyrimą motyvavo buvusio LRT generalinio direktoriaus arogancija. Tiesa, šis tyrimas, pasak jo, tapo viešųjų ryšių akcija.
„Tyrimą siekta paversti politinio susidorojimo įrankiu. Vien ką reiškia vieno iš valdančiųjų, kuris net nebuvo komisijos narys, suorganizuota konferencija, kurioje pagarsintos tam tikros abejonės dėl pirkimų, darbo užmokesčio“, – pasakojo P.Urbšys, primindamas Ramūno Karbauskio viešus pasisakymus.
„Suprantu, kad gali kilti abejonių dėl LRT veiklos, bet yra daug pavyzdžių Skandinavijos valstybėse, kaip kontroliuojamas nacionalinis transliuotojas... Bet ne, nueita baudžiamuoju keliu“, – pabrėžė Seimo narys.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Gintarė Skaistė teigė, kad komisija sukurta dėl nepasitenkinimo LRT turiniu.
„Buvo apsispręsta nelaukti KT išvados, nuspręsta patvirtinti tyrimų komisijos rezultatus“, – pažymėjo ji. „Programų turinys akivaizdžiai nepatinka vienam ar kitam politikui ir akivaizdu, kad norima daryti poveikį tam, o ne keisti tai, kas buvo nustatyta“, – kalbėjo konservatorė.
„Keista, kad Europos transliuotojų sąjunga daugelį metų pateikė mūsų modelį kaip pavyzdį, o mums atrodo, kad tas modelis blogas ir turėtume jį keisti“, – stebėjosi G.Skaistė.
„Matosi, kad norima ne depolitizuoti, o pokiliminių susitarimų būdu atrinkti tam tikrus žmones į valdybą“, – teigė opozicijos atstovė.
TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis konstatavo, kad „tyrimas nebuvo atliktas, o išvadų priėmimo procesas primena farsą“.
Kitas konservatorius Andrius Navickas priminė popiežiaus Leono XII žodžius, kad „gydymas kartais gali būti pavojingesnis už ligą“.
J.Olekas: „Negi mes abejonių pagrindu galime trinti žmones, vadinti vagimis?“
Socialdemokratas Juozas Olekas sakė, kad laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas principinių demokratijos pagrindų. Jo manymu, susiformavusi LRT valdymo sistema yra net pavyzdys kitoms Europos valstybėms.
„Galbūt mes turime kai kurių pretenzijų dėl turinio, dėl atskirų žurnalistų pasisakymų, bet tai yra laisvos spaudos, laisvo žodžio galimybė“, – priminė Seimo narys. „Negi mes abejonių pagrindu galime trinti žmones, vadinti vagimis, nusižengėliais, neleisti dalyvauti nacionalinio transliuotojo veikloje?“, – retoriškai klausė jis.
J.Olekas priminė, kad ir praeitose kadencijos buvo panašių siūlymų, ribojančių žiniasklaidos laisvę, tačiau buvo įsiklausoma į ekspertų nuomonę ir nepasiduodama asmeniniam nepasitenkinimui.
„Kitu atveju, mes tiesiog pilam alyvą į tą įtampos laužą, kuris mus dabar supa, einam į labai stiprią konfrontaciją“, – perspėjo socialdemokratas, primindamas protestus, politikų ir žurnalistų konfliktus.
Mišrios Seimo narių grupės narys Bronislovas Matelis stebėjosi, kad diskusijoje nedalyvauja nei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, nei premjeras.
„Dirbau šioje srityje daug metų ir tuo metu, renkant parašus dėl komisijos, mačiau bėdų LRT komisijos darbe, tikėjausi atsakymų. Dabar praėjo nemažai laiko ir galime pažiūrėti rezultatą. Komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ši atlikusi tyrimą jokių korupcijos rizikų nenustatė“, – pastebėjo Seimo narys, panevėžietis.
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba nustatė, kad jokių pažeidimų nebuvo atlikta. LRT šiuo metu kuriamas vidaus etikos kodeksas ir tai yra instrumentas, kuris atliks savo funkcija. Įgalinta administracinė komisija“, – tyrimo rezultatus vardino jis. „Kuris protingas vadybininkas siūlytų draskyti struktūrą, kuri veikia gerai?“, – retoriškai klausė B.Matelis, turėdamas galvoje siūlomą valdybos idėją.
Jis pasiūlė remtis visuomenės sociologinio tyrimo duomenimis, kuris rodo pakilusį pasitikėjimą LRT veikla. „Siūlyčiau jums vadovautis savo protu“, – į valstiečius žaliuosius kreipėsi jis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas pastebėjo, kad komisijos išvados veda prie pasiūlymų, susijusių su valdymo kaita. „Tai buvo pretekstas, kad būtų galima užvaldyti LRT, pakeičiant tarybos formavimo principą, įvedant valdybą“, – teigė jis, pridurdamas, kad Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog LRT valdymo mechanizmas dabar užtikrina demokratiją, laisvo žodžio galią.
„Tarybos nesutapimas su politikų kadencijomis verčia ją nepriklausoma“, – pastebėjo jis. „KT pasakė, kad tai yra dar vienas garantas, kad būtų kreipiamas didesnis dėmesys į kultūros puoselėjimą, žiūrovų ugdymą“, – pastebėjo J.Sabatauskas.
„Gaila, kad Gražulio taip mažai leidžia LRT. Gal jis mažiau burnotų salėje“, – ironizavo socialdemokratas.
„Šios išvados gali prieštarauti Konstitucijai“, – darė išvadą jis. „Kas atsitiks, jei KT, Seimui nubalsavus už išvadą, pasakys, kad ji niekinė?“, – pastebėjo J.Sabatauskas, ragindamas balsuoti prieš.