Valstietės Guodos Burokienės vadovaujamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė bent tris įstatymų pataisas, kurios vienaip ar kitaip paslėps nuo visuomenės duomenis apie politikus. Vienas iš šio komiteto siūlymų Seime jau priimtas, dėl kitų dar bus svarstoma.
Pirma, Seimas priėmė komiteto siūlytą įstatymą, kuris smarkiai pakeitė interesų deklaravimo tvarką ir susiaurino visuomenei atskleidžiamų duomenų sąrašą. Buvo atsisakyta prievolės politikams ir valstybės tarnautojams deklaruoti visus savo sandorius.
Antra, vėliau atsirado to paties komiteto siūlymas atsisakyti reikalavimo politikams deklaruoti savo pokalbius su lobistais ir interesų grupėmis.
Trečia, tas pats komitetas pasiūlė po penkerių metų nuo visuomenės paslėpti Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus duomenis apie rinkimuose dalyvavusius politikus.
Įstatymų iniciatorė sako, kad taip saugo asmens duomenis. Ekspertų vertinimu, tokios pataisos sumažintų skaidrumą ir leistų politikams meluoti visuomenei į akis.
Trys pataisos, dėl kurių visuomenė gali žinoti mažiau
Seime šią vasarą jau buvo pakeista interesų deklaravimo tvarka, pagal kurią politikai ir valstybės tarnautojai turės deklaruoti ne visus savo sudaromus sandorius, o tik tokius, kurie pačių politikų vertinimu galės sukelti jiems interesų konfliktą.
Pristatinėdama šį įstatymo projektą G.Burokienė pabrėžė, jog projekto tikslas buvo, „kad atsiskirtų valstybės teisė žinoti nuo paprasto smalsumo“.
Tačiau kai kurie ekspertai naujame įstatyme pasigenda aiškumo, sako, kad juo bus atvertos galimybės politikų interpretacijoms. Pavyzdžiui, politikai, manantys, kad interesų konflikto nėra, galės nedeklaruoti savo sandorių ir ši informacija visuomenei taps neprieinama.
„Skirtingai negu galiojančiame įstatyme, naujos redakcijos įstatyme privačių interesų deklaracijos turinys siejamas ne tik su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais <...>, bet apima ir privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti, – savo komentare rašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, prižiūrinčios, kaip politikai deklaruoja savo interesus, narys Virginijus Kanapinskas. – Pastarosios naujojo įstatymo nuostatos akivaizdžiai stokoja aiškumo.“
Įstatymą inicijavusi G.Burokienė sakė, kad reikia pasitikėti pačiais politikais: „Tikime žmonių sąmoningumu.“
Kita komiteto pataisa siekiama, kad iš politikų nebūtų reikalaujama deklaruoti susitikimų su lobistais ir interesų grupėmis.
To nėra reikalaujama ir šiuo metu. Tačiau po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto tyrimo apie verslo įtaką politikams Vyriausybė siūlė įpareigoti politikus deklaruoti savo susitikimus.
Dabar Seimas tokių Vyriausybės siūlymų nori atsisakyti. G.Burokienė BNS sakė, kad būtinybė deklaruoti susitikimus politikams didintų biurokratinę naštą.
„Seimo narys ir taip turi daug (darbo), rašyti labai daug reikėtų, prisidėtų labai daug biurokratizmo“, – teigė politikė.
Dabar, kol nėra įpareigojimo atskleisti informaciją apie savo susitikimus visuomenei, anaiptol ne visi politikai tai daro. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus rugsėjį paskelbta analizė parodė, kad šių metų pavasarį ketvirtadaliu sumažėjo parlamentarų, skelbiančių, su kokioms interesų grupėmis ar lobistais jie susitinka.
Seimo narys ir taip turi daug (darbo), rašyti labai daug reikėtų.
Trečias to paties komiteto siūlymas numato, kad praėjus penkeriems metams po rinkimų didelė dalis rinkimuose dalyvavusių kandidatų duomenų visuomenei taptų nebeprieinama. Būtų paslėpti kandidatų į Seimą, prezidentus, Europarlamentą, savivaldybių tarybas bei merus duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus.
Dabar tokie duomenys visuomenei prieinami neribotą laiką. Įstatymo pataisas teikdama G.Burokienė sakė, jog reikia rasti balansą tarp teisės žinoti ir asmens teisės būti užmirštam.
G.Burokienė: nedrįsčiau teigti, kad mes kažką užveriam
Pati G.Burokienė 15min teigė nemananti, kad visomis šiomis pataisomis vykdo sisteminę duomenų nuo visuomenės užvėrimo politiką. Kalbėdama apie savo pačios vadovaujamo komiteto įstatymo pataisas, ji pateikė ir neteisingų teiginių.
Seime priimant įstatymą, keičiantį politikų ir valstybės tarnautojų interesų deklaravimo tvarką, G.Burokienė sakė: „Suteikiama daugiau lankstumo pačiam žmogui, ką jis turėtų deklaruoti. Kad nebūtų deklaruojami spintelių ir šaldytuvų sandoriai.“
Tačiau dabar politikė savo pristatyto įstatymo nuostatas, regis, pamiršo. Paklausta apie atsisakymą prievolės politikams deklaruoti visus savo sandorius, G.Burokienė nusistebėjo: „Iš kur jūs taip įskaitėte, kad atsisakyta deklaruoti visus sandorius? Kaip tik privalomai deklaruoti visus sandorius.“
Paklausta, kodėl yra atsisakoma prievolės politikams deklaruoti savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis, G.Burokienė sakė: „To neatsisakoma. Atsisakoma rašyti ataskaitas apie susitikimus. Ten buvo pataisa, kad reikia rašyti ataskaitas apie susitikimus: su kuriuo žmogumi kalbėjai ir ką kalbėjai. Šito atsisakoma.“
Patikslinus, ar pagal komiteto siūlomas pataisas įstatyme liktų įpareigojimas politikams deklaruoti savo susitikimus, G.Burokienė tai patvirtino: „Taip, įpareigojama“.
Tačiau tai netiesa. G.Burokienės vadovaujamo komiteto registruotose įstatymo pataisose išbraukiami visi punktai, susiję su prievole politikams deklaruoti savo susitikimus su lobistais.
Pagal G.Burokienės komiteto registruotas įstatymo pataisas, po penkerių metų bus paslėpti visų kandidatų: ir laimėjusių rinkimus, ir juos pralaimėjusių duomenys ir deklaracijos
Paklausta apie pataisas, kurios nuo visuomenės paslėps didelę dalį rinkimuose kandidatavusių politikų duomenų, G.Burokienė sakė: „Kodėl jūs sakot, kad [duomenys bus] paslėpti? Nepaslėpti. Projektu siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje duomenis skelbia penkis metus. Po to informacija lieka, bet tiesiog bus neskelbiama.“
Ji teigė, kad įstatymas kuriamas dėl asmens duomenų apsaugos. Taip pat politikė sakė, kad tik rinkimus pralaimėjusių kandidatų duomenys bus skelbiami trumpą laiką: „Tie, kurie neišėjo [rinkimuose], bus skelbiama penkerius metus. O tie, kurie išėjo, mes siūlom penkiasdešimt metų.“
Tai vėl buvo netiesa. Pagal G.Burokienės komiteto registruotas įstatymo pataisas, po penkerių metų bus paslėpti visų kandidatų: ir laimėjusių rinkimus, ir juos pralaimėjusių, duomenys ir deklaracijos.
Kodėl jūs sakot, kad [duomenys bus] paslėpti? Nepaslėpti. <...> Informacija lieka, bet tiesiog bus neskelbiama.
Paklausta, ar nemano, kad visomis šiomis pataisomis Lietuvoje vykdo sisteminę duomenų užvėrimo politiką, G.Burokienė atsakė: „Ties kuria vieta? Nes tie duomenys... Jie yra, jie bus.“
Ji pridėjo, kad jei piliečius domins konkrečių rinkimuose dalyvavusių politikų duomenys, jie galės patys fiziškai nuvykti į Vyriausiosios rinkimų komisijos patalpas ir ten susipažinti su prašoma informacija. Pasak politikės, komisija leis kiekvienam piliečiui pamatyti duomenis.
Replikavus, kad yra didelis skirtumas tarp to, kai informacija visuomenei yra laisvai prieinama internete ir kai žmonės dėl informacijos turi specialiai vykti į instituciją, politikė atsakė: „Jūs siūlot ką?“
„Mes esam tarp dviejų ugnių: kiek [duomenų] skelbti ir kaip nepažeisti duomenų apsaugos reglamento, kuris yra labai griežtas ir labai riboja, – kalbėjo G.Burokienė. – Taip teigti, kad mes kažką užveriam, aš nedrįsčiau.“
Valstietė pažymėjo, kad šie siūlymai Seime dar nepradėti svarstyti, todėl gali keistis.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius 15min taip pat teigė, kad įstatymo idėja buvo paslėpti rinkimus pralaimėjusių kandidatų duomenis.
„Po penkerių metų, jeigu politikas, dalyvavęs rinkimuose, nebedalyvauja politikoje daugiau, tuomet viešai skelbiami tik tokie duomenys: vardas, pavardė ir partija, su kuria dalyvavo. Toliau visi duomenys būtų saugomi, bet neskelbiami viešai. Žiniasklaida, mokslininkai galėtų kreiptis ir gautų pilną informaciją apie viską“, – sakė E.Jankevičius.
Viešasis sektorius nori teikti vis mažiau duomenų apie save
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas 15min paprašytas įvertino visus tris G.Burokienės vadovaujamo komiteto teiktus įstatymo projektus.
„Tiksliai pastebėjote, Lietuvos antikorupcinėje padangėje šiuo metu vyksta daug įdomių dalykų, – padėtį apibendrino S.Muravjovas. – Valstybės įstaigos, privatus sektorius turi vis didesnę prieigą prie mūsų duomenų, tačiau patys nenori žaisti pagal tas pačias taisykles, o kai kur, ypač kai kalbame apie viešąjį sektorių, nori teikti dar mažiau duomenų apie savo veiklą.“
Kalbėdamas apie interesų deklaravimo tvarkos pakeitimą, S.Muravjovas teigė, kad ankstesnis įstatymas nebuvo itin veiksmingas ir jį reikėjo taisyti. Pasak jo, naujas įstatymas yra tam tikras pilietinės brandos testas politikams ir valstybės tarnautojams, nes jie dažnai turės patys apsispręsti, ką deklaruoti.
„Ir tai nėra blogai, nes su didesne laisve ateina ir didesnė atsakomybė, kurią turės prisiimti įstaigų vadovai ir darbuotojai. <...> Kita vertus, svarbu nekartoti praeities klaidų – teikiamas deklaracijas būtina skelbti atviru formatu. Tai leistų lengviau pamatyti neatitikimus, galimus nutylėjimus ir skatintų jas pildyti geriau“, – savo komentare rašė jis.
S.Muravjovas teigė, kad dabartinis lobizmo reguliavimas neveikia ir visuomenė dažniausiai gali tik spėlioti, kas prisidėjo prie kokio nors politikų pateikto įstatymo projekto, todėl jį nustebino siūlymas atsisakyti politikų susitikimų deklaravimo.
„Viliuosi, kad Seimo nariai pasinaudos proga tapti geruoju pavyzdžiu ir nepritars komiteto siūlymui likti prie senosios, neveikiančios tvarkos“, – teigė S.Muravjovas.
Jis teigė pasiūlymą po penkerių metų viešai nebeskelbti rinkimų duomenų vertinantis kaip nesusipratimą. Taip pat ekspertas paneigė Seimo narių argumentus dėl duomenų apsaugos – tokiems duomenims tai negalioja.
„Aišku, kad tai sumažintų politikos skaidrumą ir būtų žingsnis atgal. Akivaizdu, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas šiems duomenims iš esmės net neturėtų būti taikomas. Džiaugiuosi, kad visuomenės reakcija į šį politikų pasiūlymą yra be galo aiški. Žmonės mano, kad politikoje dalyvaujantys asmenys turi laikytis aukščiausių skaidrumo standartų“, – komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.
D.Radzevičius: tai leis politikams meluoti mums į akis
Visos šios Seime atsiradusios pataisos atsilieps ir žurnalistų darbui. Žurnalistai nuolatos analizuoja, remiasi ir visuomenei pateikia šią viešą informaciją apie politikus. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius 15min teigė, kad prieigos prie informacijos ribojimas yra pasikartojanti šios valdžios tendencija.
„Bet kurių duomenų, kurie gali turėti viešąjį interesą, užvėrimas yra mūsų teisės į informaciją pažeidimas“, – sakė D.Radzevičius.
Paklaustas, kokios pasekmės visuomenei kiltų dėl šių įstatymų pataisų, D.Razdevičius atsakė: „Mes greičiausiai nežinotume, kas stovi už politikų ir už jų priimamų sprendimų. Tai leistų politikams mums viešai kalbėti ką nori, tik ne tiesą. Savo tikrąsias intencijas, ryšius, interesus galėtų paslėpti po devyniais užraktais ir realiai meluoti mums į akis. Jeigu norės, galės meluoti, nes patikrinti bus labai sunku, net ir žurnalistams.“
Jis taip pat įvertino politikų argumentus, jog siūlomos pataisos reikalingos dėl europinio duomenų apsaugos reglamento: „Primenu, kad kiekviena valstybė turi teisę, mano galva, ir pareigą mokslo ir žurnalistikos tikslams taikyti pozityvias išimtis. Tai yra šitiems tikslams visus duomenis laikyti maksimaliai prieinamus.“
